Nepaisant valstybės taikomų paskatų dirbti legaliai – sumažintų išskaitų iš darbo užmokesčio, „skolų atostogų“ ir kitų palengvinimų – skolininkų integracija į oficialią darbo rinką negerėja. Dirbančių skolininkų dalis pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius pusantrų metų ir gegužę tesudarė 16 proc. (2024 m. lapkritį buvo 17 proc.).
Daugiau kaip 63 proc. skolininkų oficialiai negauna jokių pajamų. Jei šie žmonės dirbtų legaliai ir gautų bent minimalią algą, valstybės biudžetas kasmet papildomai surinktų apie 466,7 mln. eurų mokesčių.
„Valstybė nuosekliai mažino skolų išieškojimo naštą gyventojams, siekdama paskatinti juos rinktis legalų darbą. Bet rezultatas – visiškai priešingas. Šeši iš dešimties skolininkų apskritai nedalyvauja oficialioje ekonomikoje. Tai signalas, kad vien paskatų nebepakanka“, – sako antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
Už išieškojimo ribų – 2,85 mlrd. eurų skolų
„Kalbame ne apie pavienius atvejus. Šiandien turime apie 149 tūkst. gyventojų, esančių už oficialios ekonomikos ribų. Kreditoriams jie skolingi daugiau kaip 2,85 mlrd. eurų. Kai žmogus neturi deklaruojamų pajamų ir savo vardu registruoto turto, nelieka ir teisinių galimybių išieškoti jo skolų.
Dėl to milijardinės skolos toliau auga, o kreditoriai negali susigrąžinti jiems priklausančių lėšų“, – pažymi I. Gaidelis. Tai ir nesumokėtos baudos valstybei už administracinės teisės pažeidimus, ir įvairios piniginės skolos privatiems asmenims, įskaitant vaikams nesumokėtus alimentus.
466,7 mln. eurų negautų mokesčių per metus
„Šešėlyje“ esantys skolininkai skurdina valstybę ne tik ignoruodami pradelstas skolas, bet ir nemokėdami mokesčių. Jeigu minėti 149 tūkst. asmenų, kurie gyvena be oficialių pajamų, dirbtų legaliai ir uždirbtų bent minimalią mėnesinę algą, valstybės ir socialinio draudimo biudžetai per metus papildomai gautų apie 466,7 mln. eurų (nuo minimalios algos vienas darbuotojas 2026 m. vidutiniškai sumoka apie 225 eurus socialinio draudimo įmokų ir apie 36 eurus gyventojų pajamų mokesčio).
„Beveik pusė milijardo eurų per metus – tai lėšos, kurios galėtų būti skiriamos mokykloms, darželiams, ligoninėms, keliams, viešajam transportui ir kitoms visuomenei svarbioms reikmėms“, – sako antstolis I. Gaidelis. Juolab, kad jokių oficialių pajamų negaunantys žmonės nėra nedarbingi ar remtini: jei tokie būtų, jie gautų senatvės pensijas, negalios pensijas ar kitas valstybės išmokas.
Pareigas ignoruojantiems pažeidėjams – naujas palengvinimas „Viename langelyje“
Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, ilgalaikis ir masiškas gyventojų nedalyvavimas oficialioje ekonomikoje neturėtų tapti priimtina norma, nors dabar gali susidaryti įspūdis, kad su šia problema jau susigyvenome.
„Kai socialinio solidarumo srityje visas rūpestis skiriamas teisėms, nebelieka dėmesio pareigoms.
Todėl valstybės palengvinimais sėkmingiausiai naudojasi nemokantys ir nesiruošiantys mokėti jokių mokesčių ir skolų, pavyzdžiui, administracinių baudų“, – pastebi antstolis I. Gaidelis.
Jis primena, kad nuo šių metų liepos 1 dienos valstybė tokiems asmenims pasiūlys dar vieną palengvinimą: įvykdžius vadinamąją „Vieno langelio“ reformą, teisės pažeidėjų nuodėmės bus „išperkamos“ visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita (skolų valstybei išieškojimas bus administruojamas valstybės lėšomis). Tai reiškia, kad mokėdami išaugusius mokesčius, sąžiningi gyventojai savo pinigais rems ne tik šalies gynybą, bet ir tokius asmenis, kurie valstybei niekaip nepadeda ir dar daro pažeidimus.
„Sutinkame, kad valstybės politika turėtų padėti žmogui atsitiesti finansiškai. Tačiau kartu ji turėtų skatinti prisiimti atsakomybę už savo finansinius įsipareigojimus“, – teigia Lietuvos antstolių rūmų vadovas. Jo teigimu, vien išieškojimo sąlygų švelninimas nėra pakankama priemonė gerinti atsiskaitymų drausmę, jeigu kartu nesukuriamos veiksmingos paskatos ir kontrolės mechanizmai, mažinantys šešėlinės ekonomikos mastą.
About the Author
