Nutukimas yra viena dažniausių lėtinių ligų, tačiau visuomenėje jis vis dar neretai siejamas su valios trūkumu ar netinkamais pasirinkimais. Daugeliui žmonių pavyksta numesti svorio, tačiau išlaikyti pasiektą rezultatą yra gerokai sudėtingiau. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė sako, kad tokiais atvejais vis dar pernelyg dažnai kalbama apie valios trūkumą, nors iš tiesų svorio sugrįžimą lemia gerokai sudėtingesni biologiniai bei psichologiniai procesai.
„Skaičiuojama, kad apie 90 proc. žmonių, sėkmingai sumažinusių kūno svorį, per vienerius–penkerius metus jį susigrąžina, o kai kuriais atvejais priauga dar daugiau.Jei nutukimas būtų tik pasirinkimas ar valios klausimas, nematytume tokio masto problemos. Praktikoje dažnai kartojasi tas pats scenarijus: žmogus žino, ką reikėtų daryti, supranta mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą, tačiau pokyčiai išsilaiko neilgai“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
Organizmas svorio kritimą gali suprasti kaip grėsmę
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl numestas svoris sugrįžta, slypi pačioje žmogaus biologijoje. Kai kūno svoris mažėja, organizmas nebūtinai tai vertina kaip teigiamą pokytį. Jis gali reaguoti taip, tarsi būtų praradęs svarbią energijos atsargą. Tuomet didėja grelino, alkį skatinančio hormono, lygis, silpnėja leptino, atsakingo už sotumo jausmą, poveikis, o medžiagų apykaita lėtėja.
„Iš šalies tai dažnai atrodo kaip motyvacijos stoka, negebėjimas laikytis plano ar grįžimas prie senų įpročių. Tačiau, tokia interpretacija pernelyg supaprastina problemą ir žmogų palieka vieną su kaltės jausmu. Organizmas aktyviai priešinasi svorio mažėjimui: stiprėja noras valgyti kaloringesnį maistą, sunkiau išlaikyti anksčiau veikusią rutiną, o ta pati mityba ar fizinio aktyvumo veikla ilgainiui gali duoti vis mažesnį efektą“, – sako gyvensenos medicinos specialistė.
A. A. Kulvinskaitė pabrėžia, kad svorio sugrįžimas nebūtinai reiškia, kad žmogus nesilaiko pokyčiams reikalingos rutinos, dažnai tai yra natūrali biologinė kūno reakcija. Dėl to atkrytis neturėtų būti vertinamas kaip nesėkmė: tai biologinė ir psichologinė norma, kurią svarbu numatyti gydymo plane, kad nebūtų kuriami nerealistiški lūkesčiai.
Su nutukimu dažnai kartu vystosi arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja. Todėl gydant svarbu žiūrėti plačiau nei į skaičių svarstyklėse. Svoris yra matomas rodiklis, bet už jo slypi medžiagų apykaitos, hormonų, širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai. Net ir nedidelis, bet stabilus svorio sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti sveikatos būklę.
Svarbūs ne tik mitybos įpročiai
Didžiausias iššūkis dažniausiai prasideda ne tada, kai žmogus nusprendžia keistis, o tada, kai pokyčius reikia išlaikyti mėnesius ar metus. Trumpalaikės dietos duoda greitą rezultatą, bet jos retai atitinka įprastą žmogaus gyvenimą. Jei planas reikalauja nuolatinės kontrolės, stipraus ribojimo ir kasdienės kovos su savimi, ilgainiui jis tampa sunkiai įgyvendinamas.
„Įpročiai grįžta ne atsitiktinai. Dalis kasdienių sprendimų priimami automatiškai: žmogus užkandžiauja pavargęs, renkasi saldumynus patirdamas stresą, persivalgo po įtemptos dienos ar valgo ne dėl alkio, o dėl emocinio nusiraminimo. Ribojant kalorijas, smegenys dar stipriau ieško greito atlygio – maisto, kuris suteikia malonumą, energijos pojūtį ar trumpam sumažina įtampą. Todėl vien žinojimo, ką valgyti, nepakanka“, – teigia „Hila“ gyvensenos medicinos specialistė.
Anot jos, miegas ir stresas turi labai didelę įtaką. Miego trūkumas didina alkį, stiprina norą rinktis saldų ar kaloringą maistą, blogina gliukozės apykaitą. Lėtinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, didina impulsyvesnio valgymo tikimybę, silpnina savikontrolę. Dėl to žmogus gali laikytis mitybos plano, bet prastas miegas, jo trūkumas ar nuolatinė įtampa vis tiek trukdys pasiekti stabilų rezultatą. Todėl reikėtų miegoti ne mažiau 7 valandų ir skirti pakankamai laiko poilsiui.
Koks gydymas padeda išlaikyti rezultatą?
Šiuolaikiniame nutukimo gydyme vis mažiau kalbama apie idealų svorį. Svarbiausias tikslas – pagerinti sveikatą ir padėti žmogui išlaikyti pokyčius. Net 5–10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali pagerinti glikemijos kontrolę, sumažinti kraujospūdį, palengvinti kepenų suriebėjimą, širdies ir kraujagyslių ligų bei miego apnėjos simptomus. Toks tikslas daugeliui pacientų yra realistiškesnis, todėl mažina nusivylimą ir padeda susitelkti į pažangą, o ne į tobulą rezultatą.
„Pažangą svarbu vertinti ne vien kilogramais. Žmogus gali pradėti reguliariau valgyti, daugiau judėti, geriau miegoti, lengviau atpažinti emocinį valgymą, tačiau svoris kurį laiką gali keistis lėtai. Jei dėmesys sutelkiamas tik į svarstykles, nepastebimi pokyčiai, kurie vėliau ir lemia ilgalaikį rezultatą“, – teigia A. A. Kulvinskaitė.
Nutukimas yra lėtinė daugialypė liga, todėl veiksmingam jos gydymui dažnai nepakanka vieno specialisto pagalbos. Skirtingi specialistai sprendžia skirtingus ligos aspektus: gydytojas vertina medicininius ir metabolinius veiksnius, dietologas padeda sudaryti individualų mitybos planą, psichologas dirba su emociniu valgymu ir stresu, kineziterapeutas padeda išsaugoti raumenų masę, o gyvensenos medicinos specialistas padeda ilgalaikius įpročių pokyčius integruoti į kasdienį gyvenimą ir užtikrinti gydymo tęstinumą.
Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tuomet, kai šių specialistų darbas yra koordinuojamas ir pritaikomas individualiems žmogaus poreikiams. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre taikomas tarpdisciplininis požiūris – specialistų komanda sudaro gydymo planą, atsižvelgdama į paciento sveikatos būklę, gyvenimo ritmą ir asmeninius tikslus.
Pasak A. A. Kulvinskaitės, pacientai šiandien turi daugiau informacijos nei bet kada anksčiau, tačiau dažniausiai problema yra ne žinių trūkumas, o gebėjimas jas pritaikyti realiame gyvenime.
„Pacientai dažnai klausia: kokia dieta geriausia? Mano atsakymas – ta, kurios žmogus gebės laikytis ilgą laiką, iš esmės visą gyvenimą. Galime teoriškai sudaryti idealų planą, tačiau jei jis neatitinka žmogaus rutinos, emocinio santykio su maistu ir socialinio konteksto, jis tiesiog neveiks“, – sako gyvensenos medicinos specialistė.
About the Author
