Ekonomika augs, nors ir ne taip sparčiai, kaip tikėtasi anksčiau – bankas „OP Corporate Bank“ sumažino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams iki 2,6%, nors kovą buvo prognozuotas 3% augimas. Vis dėlto Lietuvos ekonomika ir toliau auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių.
Lietuva – tarp pirmaujančių
„Lietuva išlieka sparčiausiai augančia regiono ekonomika, kurią palaiko sustiprėjusi vidaus paklausa ir vartojimas. Vis dėlto negalime tikėtis, kad metų pradžios stabtelėjimas nepaliktų pėdsako – bendras metinis augimas bus mažesnis, tačiau jis ir toliau viršys regiono bei Europos vidurkį“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgą sakė Joona Widgren, „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas.
Bankas sumažino ir kitų metų Lietuvos BVP augimą iki 2,5%, nors kovą prognozavo 2,8%. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo 2,6%.
Pasak ekonomisto, jei bus atidarytas Hormuzo sąsiauris ir naftos kainos toliau kris, atpigę degalai bei pagerėję lūkesčiai ekonomikos augimą dar labiau paskatins.
Kainos ir palūkanos liks aukštesnės
Dėl išaugusių naftos kainų bei intensyvaus vartojimo kainos Lietuvoje šiemet didės sparčiau nei buvo tikimasi metų pradžioje – laukiama 4,5% metinės infliacijos. Kovą bankas prognozavo 3,1% metinį kainų augimą. Euro zonoje infliacija šiuo metu siekia 3,2%, o Lietuvoje ji paprastai kyla sparčiau.
Kitų metų infliacijos prognozė išliko nepakitusi ir siekia 2,5%.
„Infliacija šiemet išliks didesnė, net ir sumažėjus naftos kainoms. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad itin aukštos infliacijos, kurią turėjome prieš ketverius metus, šį kartą nepasiekėme. Žinoma, tai priklausys nuo to, ar artimiausiu metu naftos prekyba sugrįš į įprastas apimtis ir kainos dar labiau sumažės“, – pastebi ekonomistas.
Pastaruoju metu infliacijos spaudimas vis labiau juntamas plačiu mastu – kyla kitų prekių bei paslaugų kainos dėl pabrangusių naftos produktų. Kovodamas su augančiomis kainomis, Europos centrinis bankas praėjusią savaitę jau padidino palūkanas 25 baziniais punktais.
„Rinkose vis dar tikimasi 1-2 palūkanų kėlimų šiemet, tačiau situacija gali kisti – daug lems, ar bus pasirašytas veiksmingas ilgalaikis susitarimas dėl Artimųjų Rytų“, – pabrėžia J. Widgren.
Gamyba ir eksportas pajuto poveikį
Eksporto augimas šiais metais bus nuosaikesnis, nes pasaulinę prekybą paveikė Artimųjų Rytų karas ir prekybos apimtys pastaraisiais mėnesiais mažėjo.
Nors gamybos sektorius Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje augo itin sparčiai, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose gamybos apimtys sumažėjo.
Per pastarąjį dešimtmetį apdirbamoji gamyba Lietuvoje išaugo 75% ir šiuo metu Lietuva gamina 1,75 karto daugiau prekių nei 2015 m.
Per šį laikotarpį Latvijoje gamybos apimtys augo apie 30%, Estijoje – apie 22%, o Suomijoje – apie 20%.
„Lietuva yra aiški Baltijos šalių lyderė, nes pastaraisiais metais gamybos augimas buvo daugiau nei dvigubai spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje bei maždaug 3 kartus spartesnis nei Suomijoje – tai labai stiprus rezultatas Europos mastu“, – pabrėžia Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.
Išsiskyrė tendencija nuo kitų šalių
Lietuva dėl iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų lėšų atsidūrė išskirtinėje padėtyje – pasaulyje kovą ir balandį itin sumažėjo paslaugų sektoriaus apimtys, nes gyventojai perskirstė ar susilaikė nuo kai kurių išlaidų dėl išaugusių degalų kainų bei neužtikrintumo.
„Tačiau Lietuvoje tendencija priešinga – tiek paslaugų, tiek prekių vartojimas sparčiai augo. Tai suteikė atsvarą eksportuojantiems verslams, kuriems paklausa užsienio rinkose šiuo laikotarpiu sumažėjo“, – sako L. Iržikevičienė.
Vis dėlto didesnis vartojimas nepanaikina išaugusio neapibrėžtumo – vartotojų pasitikėjimas šiemet yra sumažėjęs. Ši tendencija stebima visose Baltijos šalyse.
Toks lūkesčių kritimas nepadeda mažinti jau ketverius metus besitęsiančio vartojimo atotrūkio, kai vartojimas auga lėčiau nei pajamos.
Estijoje – augimas, bet mažesnis
„OP“ banko prognozėmis, Estijos BVP šiemet ir kitąmet turėtų augti po 2,5%. Kovą bankas Estijai prognozavo spartesnį augimą (3,2% šiemet ir 2,8% kitąmet).
Šiemet pirmąjį ketvirtį Estijos BVP augo 2,4%, o praėjusiais metais 0,6% – šis augimas pasiektas po trejus metus besitęsusios recesijos. Estijos ekonomikos augimas metų pradžioje buvo spartesnis nei tikėtasi, tačiau didesnės energijos kainos atsigavimą stabdo.
Infliacija Estijoje šiemet turėtų sumažėti iki 4%, kitąmet iki 2,5%, kai praėjusiais metais ji siekė 4,8%.
Estijoje šiemet toliau auga vidaus paklausa, nes didėja gyventojų vartojimas, kurį palaiko didėjančios pajamos ir mokesčių pokyčiai.
Latvijoje – valstybės investicijos ir vartojimas
Latvijai „OP“ banko ekonomistai BVP augimą šiemet sumažino iki 2%, nors kovą prognozavo 2,8%. Kitų metų ekonomikos augimas lieka nepakeistas ir siekia 3%.
Pirmąjį ketvirtį Latvijos ekonomika augo 2,5%, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Infliacijos prognozė šiemet padidinta iki 4%, o kitų metų sumažinta ir 2,5%, kai praėjusiais metais ji siekė 3,3%.
Ekonomikos augimą Latvijoje ir toliau palaiko vidaus paklausa – tiek privati, tiek viešojo sektoriaus. Šiemet sėkmingai auga ir gamybos sektorius.
Didesnės išlaidos gynybai didina šalies fiskalinį deficitą, tačiau ekspansinė fiskalinė politika ir toliau skatina ekonomikos augimą.
About the Author
