Ar Lietuvos piliečiai iš tikrųjų turi teisę teikti įstatymus?
Atviras Piliečių Sąjūdžio kreipimasis į visuomenines organizacijas
Piliečių Sąjūdis rengia ir jau yra parengęs pirmuosius antikorupcinių įstatymų bei pilietinę demokratiją stiprinančių įstatymų projektus.
Jais siekiame ne tik griežtesnės atsakomybės už viešųjų lėšų grobstymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir piliečių pasitikėjimo išdavimą. Mūsų tikslas platesnis – sudaryti realias galimybes patiems Lietuvos piliečiams dalyvauti kuriant ir keičiant valstybės taisykles.
Valstybės kokybę lemia ne vien tai, kaip baudžiami įstatymų pažeidėjai. Ją lemia ir tai, ar piliečiai turi veikiančias priemones pakeisti blogai veikiančią sistemą.
Pradėję rengti konkrečius įstatymų projektus ir vertinti jų pateikimo Seimui galimybes, susidūrėme su esmine problema: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė praktiškai yra labai sunkiai įgyvendinama.
Konstitucijos 68 straipsnyje aiškiai nustatyta:
„50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.“
Tačiau vien teisės įrašymo Konstitucijoje nepakanka. Reikalinga tvarka, kuri leistų šia teise realiai pasinaudoti.
Šiuo metu 50 tūkstančių parašų įstatymo projektui reikia surinkti per du mėnesius. Vyriausioji rinkimų komisija sukuria elektroninio pasirašymo prieigą, tačiau pagrindinė visuomenės informavimo, iniciatyvos viešinimo ir žmonių telkimo našta paliekama pačiai iniciatyvinei grupei.
Tai reiškia, kad Konstitucijos suteikta teisė faktiškai priklauso nuo to, ar keli iniciatoriai turi pakankamai pinigų reklamai, ryšių žiniasklaidoje, gausų organizacinį tinklą ir galimybę per labai trumpą laiką pasiekti dešimtis tūkstančių žmonių.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė negali būti privilegija, prieinama tik turtingoms, partinėms ar didelius informacinius išteklius turinčioms organizacijoms.
Todėl kviečiame Lietuvos visuomenines organizacijas, asociacijas, bendruomenes, profesines sąjungas, pilietinius judėjimus ir kitus susivienijimus kartu pareikalauti realiai įgyvendinti Konstitucijos 68 straipsnį.
Kokius pakeitimus siūlome?
1. Parašų rinkimo terminas – šeši mėnesiai
Konstitucijoje nustatytiems 50 tūkstančių piliečių parašų surinkti turi būti skiriamas šešių mėnesių terminas.
Visuomenei turi būti suteikta pakankamai laiko susipažinti su įstatymo projektu, išgirsti iniciatorių ir oponentų argumentus, surengti viešas diskusijas ir sąmoningai apsispręsti.
Parašų rinkimas neturi būti paverstas dviejų mėnesių reklamine kampanija, kurią gali surengti tik didelius finansinius ir informacinius išteklius turinčios organizacijos.
2. Oficialų parašų rinkimą turi organizuoti Vyriausioji rinkimų komisija
Iniciatyvinė grupė turi parengti įstatymo projektą, jo aiškinamąjį raštą, pristatyti projekto tikslą ir argumentus.
Tačiau oficialų elektroninį ir popierinį parašų rinkimo procesą turi organizuoti bei administruoti Vyriausioji rinkimų komisija.
Piliečiai pateikia įstatymo projektą, o valstybė privalo užtikrinti, kad visuomenė turėtų realią galimybę apie jį sužinoti, susipažinti ir pasirašyti.
3. Privalomas visuomenės informavimas
Apie kiekvieną oficialiai įregistruotą piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą turi būti aiškiai paskelbta:
- Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje;
- Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje;
- pagrindinėse valstybės elektroninių paslaugų sistemose;
- visuomeninio transliuotojo informacinėse laidose;
- kitais įstatyme nustatytais visuomenei lengvai prieinamais būdais.
Valstybė neturi agituoti už pateiktą projektą. Tačiau ji privalo informuoti piliečius, kad toks projektas egzistuoja, pateikti jo esmę, iniciatorių argumentus, visą projekto tekstą ir aiškią nuorodą į pasirašymo sistemą.
4. Iniciatorių teisė pristatyti projektą per visuomeninį transliuotoją
Visuomeninis transliuotojas turi sudaryti piliečių iniciatyvinės grupės atstovams realią galimybę pristatyti įstatymo projektą visuomenei.
Pirmasis išsamus projekto pristatymas turi įvykti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo oficialios parašų rinkimo pradžios.
Kol nesurinkti visi 50 tūkstančių parašų arba nepasibaigė šešių mėnesių rinkimo terminas, iniciatoriams turi būti suteikta galimybė projektą pristatyti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Tai negali būti pakeista vien trumpu projekto paminėjimu žiniose ar nuorodos paskelbimu interneto svetainėje. Iniciatoriams turi būti skiriamas pakankamas laikas paaiškinti projekto esmę, atsakyti į kritiką ir pristatyti parašų rinkimo eigą.
Jeigu rengiama diskusija su projekto oponentais, iniciatoriams turi būti užtikrinta lygiavertė galimybė pateikti savo argumentus.
5. Paprastas ir skaidrus elektroninis pasirašymas
Elektroninio pasirašymo sistema turi būti:
- lengvai randama;
- suprantama;
- pritaikyta mobiliesiems telefonams;
- prieinama naudojantis įprastomis elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonėmis;
- nereikalaujanti perteklinių techninių veiksmų.
Iniciatoriai turi tikruoju laiku matyti bendrą surinktų, patvirtintų, negaliojančių ir besidubliuojančių parašų skaičių.
Bendras patvirtintų parašų skaičius turi būti skelbiamas ir viešai, neatskleidžiant pasirašiusių piliečių asmens duomenų.
6. Projektas Seimui turi būti pristatytas per septynias dienas
Surinkus ir patvirtinus Konstitucijoje nustatytus 50 tūkstančių piliečių parašų, projektas Seimo plenariniame posėdyje turi būti pristatytas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
Seimas negali balsuoti, ar piliečių pateiktą projektą apskritai pradėti svarstyti.
Konstitucija aiškiai nustato, kad 50 tūkstančių piliečių pateiktą projektą Seimas privalo svarstyti. Todėl pristatytas projektas turi būti automatiškai perduodamas pagal kompetenciją pagrindiniam Seimo komitetui.
7. Komiteto išvada – per 30 dienų
Pagrindinis Seimo komitetas piliečių pateiktą įstatymo projektą turi išnagrinėti ir pateikti išvadą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
Projektas negali būti neribotam laikui laikomas komitete, neįtraukiamas į darbotvarkę, vilkinamas laukiant išvadų ar kitaip numarinamas procedūrinėmis priemonėmis.
8. Iniciatorių dalyvavimas visuose svarstymuose
Piliečių pateikto projekto autoriai ir iniciatyvinės grupės atstovai turi teisę:
- pristatyti projektą Seimo posėdyje;
- dalyvauti visuose komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose jis svarstomas;
- atsakyti į Seimo narių ir ekspertų klausimus;
- susipažinti su visomis projektui pateiktomis išvadomis;
- pateikti paaiškinimus ir prieštaravimus;
- viešai išsakyti savo poziciją dėl projekto vertinimo.
Piliečių projektas negali būti svarstomas už iniciatorių nugaros.
9. Seimas turi balsuoti dėl to projekto, už kurį pasirašė piliečiai
50 tūkstančių piliečių pasirašo ne už bendrą idėją ar pageidavimą. Jie pasirašo už konkretų įstatymo projekto tekstą.
Todėl Seimas turi priimti arba atmesti būtent tą projektą, už kurį buvo surinkti parašai.
Piliečių pateiktas projektas negali būti sujungiamas su kitais projektais, perrašomas komitetuose ar pakeičiamas taip, kad piliečių vardu būtų priimtas jau visai kitas įstatymas.
Jeigu Seimas piliečių pateiktą projektą priima, iš karto po jo priėmimo Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė gali pateikti atskirą priimto įstatymo pakeitimo projektą ir jį svarstyti įprasta tvarka.
Tačiau tai turi būti du aiškiai atskirti politiniai veiksmai:
- balsavimas dėl piliečių pateikto įstatymo;
- atskiras balsavimas dėl Seimo narių ar kitų subjektų siūlomų jo pakeitimų.
Taip visuomenė aiškiai matytų, ar Seimas priėmė piliečių pasiūlymą ir kas vėliau balsavo už jo pakeitimą.
10. Galutinis sprendimas – per septynias dienas
Pagrindiniam komitetui pateikus išvadą, piliečių projektas turi būti įtrauktas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę.
Galutinis Seimo balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo komiteto išvados pateikimo.
Seimas gali projektą priimti arba atmesti, tačiau negali išvengti galutinio sprendimo, grąžindamas jį nesibaigiantiems papildomiems svarstymams.
11. Visi balsavimai – vardiniai ir vieši
Visi balsavimai dėl piliečių pateikto įstatymo projekto turi būti vardiniai ir viešai skelbiami.
Piliečiai turi matyti:
- kas projektą palaikė;
- kas balsavo prieš;
- kas susilaikė;
- kas balsavime nedalyvavo.
Konstitucijoje įtvirtinta piliečių iniciatyva negali būti palaidota anoniminiu ar vien procedūriniu sprendimu.
Pirmiausia kreipsimės į Seimo narius
Šiuo metu nekviečiame rinkti 50 tūkstančių parašų pačiai piliečių iniciatyvų tvarkai pakeisti.
Pirmiausia sieksime sutelkti visuomenines organizacijas ir jų vardu pateikti bendrą kreipimąsi Seimo nariams, Seimo frakcijoms bei atsakingiems komitetams.
Kviečiame Seimo narius patiems parengti ir įregistruoti reikalingus Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo, Seimo statuto ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus.
Suteiksime Seimui galimybę parodyti, kad jis pripažįsta piliečių konstitucinę teisę dalyvauti įstatymų leidyboje ir yra pasirengęs savo iniciatyva pašalinti dabar egzistuojančias kliūtis.
Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo bendro kreipimosi pateikimo neatsiras nė vieno Seimo nario ar Seimo narių grupės, pasirengusios oficialiai imtis šių pakeitimų, Piliečių Sąjūdis pradės Konstitucijos 68 straipsnyje numatytą procedūrą ir rinks 50 tūkstančių piliečių parašų pačiai piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos tvarkai pakeisti.
Susidarytų paradoksali, bet dabartinę padėtį labai tiksliai apibūdinanti situacija: piliečiai būtų priversti surinkti 50 tūkstančių parašų tam, kad galėtų realiai naudotis savo konstitucine teise rinkti 50 tūkstančių parašų ir teikti Seimui įstatymus.
Kviečiame visuomenines organizacijas susitelkti
Šis klausimas nėra vien Piliečių Sąjūdžio ar vieno rengiamo įstatymo klausimas.
Veikianti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė reikalinga kiekvienai visuomeninei organizacijai, bendruomenei ir piliečių grupei, kuri šiandien arba ateityje gali parengti Lietuvai reikalingą įstatymo projektą.
Todėl kviečiame visuomenines organizacijas:
- įvertinti mūsų siūlomus pakeitimus;
- pateikti pastabas ir papildomus pasiūlymus;
- prisidėti rengiant galutinį bendrą kreipimąsi;
- tapti kreipimosi į Seimo narius bendraautorėmis ir pasirašytojomis;
- padėti šią iniciatyvą viešinti ir telkti kitas organizacijas.
Galutinis kreipimasis turi būti pateiktas ne kaip vienos organizacijos prašymas, o kaip bendras pilietinės visuomenės reikalavimas realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį.
Valstybė priklauso jos piliečiams. Todėl piliečiai turi turėti ne tik teisę kartą per ketverius metus išrinkti Seimo narius, bet ir realią galimybę patys teikti Lietuvai reikalingus įstatymus.
Pastabas, pasiūlymus ir informaciją apie organizacijos pasirengimą prisidėti kviečiame siųsti:
Piliečių Sąjūdis
Piliečių Sąjūdis – tai tu. Valstybė – tai tu.
About the Author
