Brangstantys degalai, viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami galimo aviacinio kuro trūkumo scenarijai ir artėjantis atostogų sezonas – šis derinys daugeliui keleivių kelia nerimą dėl įsigytų kelionių bilietų. Pastarosiomis savaitėmis draudimo bendrovės sulaukia gerokai išaugusio užklausų srauto dėl galimų skrydžių sutrikimų. Tačiau, kaip pastebi specialistai, šie klausimai dažnai keliauja ne tuo adresu – ir taip sutrukdo reikalingą pagalbą gauti greičiau.
Pirmoji instancija – vežėjas
Draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė sako, kad klientų užklausų dėl kelionių srautas išaugo dar gerokai prieš atostogų piką. Keliautojų nerimas suprantamas: bilietai dažnai perkami iš anksto, o atostogų planai derinami su šeimos nariais bei kitais įsipareigojimais. Vis dėlto, sutrikus skrydžiui, svarbiausia žinoti, kas už ką yra atsakingas.
„Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau klausimų, kurie iš esmės susiję ne su draudimo, o su oro vežėjo atsakomybės sritimi. Žmonės teiraujasi, ar draudimas kompensuos atšauktą skrydį, ar grąžins pinigus už bilietą, ar padengs papildomas išlaidas, jei skrydis nukeltas kitai dienai. Tačiau pagal ES reglamentą Nr. 261/2004, pirmoji ir privaloma instancija tokiais atvejais yra oro vežėjas. Būtent jis privalo pasiūlyti alternatyvų skrydį arba grąžinti pinigus, o laukimo metu – pasirūpinti būtiniausiais keleivio poreikiais“, – sako A. Jusė.
Ekspertė pabrėžia, kad tai nėra geranoriškumo klausimas – tai oro vežėjo pareiga, kai skrydis atšaukiamas ar reikšmingai vėluoja. Jeigu dėl skrydžio sutrikimo keleivis priverstas laukti ilgiau, oro vežėjas tam tikrais atvejais privalo pasirūpinti maitinimu, nakvyne ir transportu iki apgyvendinimo vietos bei atgal. Todėl pirmasis praktinis žingsnis turėtų būti kreipimasis į oro vežėją, o ne į draudiką.
„Natūralu, kad žmogui, įstrigusiam oro uoste su vaikais ar po kelių valandų laukimo, norisi skambinti tam, su kuo jau bendravo, pavyzdžiui, draudimo bendrovei, kurioje įsigijo kelionių draudimą. Tačiau draudikas tokioje situacijoje negali suteikti nei alternatyvaus skrydžio, nei nemokamos nakvynės – tai padaryti gali tik pats vežėjas. Panašiai yra ir su kelionių paketais: jei kelionės paketą įsigijote per kelionių organizatorių, pirmiausia į jį ir reikėtų kreiptis“, – paaiškina draudiko atstovė.
Draudimas saugo nuo kitų netikėtumų
Pasak ekspertės, kelionių draudimo paskirtis yra ne perimti oro vežėjo įsipareigojimus, o suteikti papildomą apsaugą tais atvejais, kai sunkumų kyla dėl paties keliautojo sveikatos ar kitų nenumatytų aplinkybių.
„Kelionių draudimas pirmiausia skirtas tokiems įvykiams kaip staigi liga užsienyje, nelaimingas atsitikimas, bagažo praradimas ar vėlavimas, dokumentų vagystė bei būtinoji medicininė pagalba. Priklausomai nuo pasirinkto draudimo varianto, tam tikrais atvejais gali būti dengiamos ir kelionės atšaukimo ar nutraukimo išlaidos. Tačiau draudimas neturėtų būti suvokiamas kaip priemonė kompensuoti tai, ką pagal teisės aktus jau privalo padengti oro vežėjas arba kelionės organizatorius“, – aiškina A. Jusė.
Ekspertė pastebi, kad būtent čia keliautojai dažniausiai ir suklysta: turėdami draudimą jie tikisi, kad bet koks kelionės trikdis automatiškai bus laikomas draudžiamuoju įvykiu.
„Tai labai žmogiška reakcija: keleivis turi draudimo polisą, kelionės planai stringa, tad jis iškart kreipiasi į draudiką. Tačiau praktikoje svarbu atskirti dvi situacijas. Jeigu skrydis atšaukiamas dėl oro vežėjo veiklos trikdžių, galioja keleivio teisės pagal ES reglamentą. O jei kelionės negalite pradėti dėl staigios ligos arba išvykoje prireikia medicininės pagalbos – tuomet jau aktyvuojama draudimo apsauga“, – sako ekspertė.
Dokumentai gali nulemti kompensacijos sėkmę
A. Jusė priduria: nesvarbu, į ką keleivis kreiptųsi pirmiausia, galioja viena universali taisyklė – būtina surinkti visus įrodymus. Tai svarbu tiek bendraujant su oro vežėju, tiek kreipiantis į draudimo bendrovę, jei paaiškėja, kad dalį išlaidų gali padengti turimas draudimas.
„Sutrikus kelionei, išsaugokite kiekvieną dokumentą: bilietus, oficialius vežėjo ar kelionių organizatoriaus pranešimus apie skrydžio atšaukimą ar vėlavimą, čekius už savarankiškai pirktą maistą, nakvynę, transportą iš oro uosto ir atgal. Tai yra pagrindas, kuriuo remiantis vertinamas kompensacijos ar draudimo išmokos pagrįstumas. Be šių dokumentų net ir teisinga pretenzija gali likti nepatenkinta, nes ją bus sunku įrodyti. O turint aiškią įvykių seką ir išlaidų pagrindimą, išmokos procesas taps paprastas ir sklandus“, – teigia A. Jusė.
About the Author
