Lietuvoje minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas dar kartą prisimenama, kad kultūrinė atmintis yra neatsiejama tautos atsparumo dalis. Šiame kontekste birželio 10–12 dienomis Lietuvoje vykęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų susitikimas „LiLaEst 2026“ įgavo ypatingą prasmę – jame aptarta, kaip paveldas ir istorinis pasakojimas padeda visuomenėms išlikti tvirtoms kuriant ryšį su savo tautine tapatybe geopolitinių grėsmių akivaizdoje.
„Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos tęsia bendrystę, kuri padeda stiprinti mūsų kultūrines šaknis ir tautos tvirtumą. Bibliotekos ne tik saugo dokumentinį paveldą-kultūrinę atmintį, bet ir padeda žmonėms ją suprasti, kad būtų galima atpažinti klaidinančius pasakojimus, išlikti stipriems ir atspariems“, – sakė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.
Kodėl ryšys su istorija šiandien svarbesnis nei bet kada
Kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas pabrėžė, kad dėl nuolatinio skubėjimo, informacinio triukšmo ir susitelkimo į dabarties įvykius žmonėms tampa sunku suprasti, kaip praeitis, dabartis ir ateitis siejasi tarpusavyje. Pasak docento, istorija ir paveldas vis dažniau tampa politikos ar net verslo įrankiais, o tai sudaro terpę manipuliacijoms. Nacionalinės bibliotekos, saugodamos autentišką paveldą ir jį šiuolaikiškai pristatydamos, padeda žmonėms suprasti istorijos vertę, suvokti savo tapatybę ir vietą pasaulyje bei stiprinti kritinį mąstymą.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė atkreipė dėmesį, kad paveldo objektai patys savaime prasmės nesukuria – ją reikia padėti atrasti. Šiuo metu ypač svarbu paveldo tyrimų duomenis pateikti patraukliai ir suprantamai, nes tai stiprina tautinį identitetą ir visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Latvijos nacionalinės bibliotekos Skaitmeninių tyrimų paslaugų vadovė Anda Baklāne mintį pratęsė pabrėždama, kad bibliotekos siekia padėti žmonėms interpretuoti paveldo tyrimų duomenis. Kaip vieną veiksmingiausių būdų ekspertė įvardijo kuruotas parodas ir temines ekspozicijas.
Estijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninio kultūros paveldo kuratorė Greete Veesalu priminė, kad literatūra gali tapti galingu tautinės tapatybės formavimo įrankiu. Tai iliustravo pristatydama Estijos literatūrinio herojaus Tasuja istoriją. Nors knygos herojus išgalvotas, pasakojimas remiasi tikromis kronikomis apie 1343 m. Jurgio nakties sukilimą prieš feodalus. Šis personažas tapo stipriu laisvės simboliu, kuris per skirtingus politinius režimus buvo naudotas kultūrai, rinkodarai, o ilgainiui įsitvirtino kaip nacionalinio identiteto simbolis. XX amžiaus nepriklausomybės kovose Herojaus vardu vadinta karinė technika, vėliau – maisto, gėrimų, laikrodžių prekių ženklai, gatvių pavadinimai ir kita.
Kultūros atsparumas karo metu – Ukrainos patirtis
Oksana Brui, Ukrainos nacionalinės Jaroslavo Išmintingojo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, pabrėžė, kad karo metu bibliotekos tampa ne tik dokumentinio paveldo saugotojomis, bet ir vietomis, kur žmonės gauna emocinę ir praktinę pagalbą – nuo biblioterapijos iki susitikimų su psichologais. Ukrainos pavyzdys primena, kad kultūros paveldas ir informacinė erdvė yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis.
Ukrainos bibliotekoms šiandien ypač reikalinga Baltijos šalių parama atkuriant sugriautas bibliotekas ir jų paslaugų infrastruktūrą; įtraukiant į Europos Komisijos finansuojamus projektus; suteikiant stažuočių galimybes dokumentinio paveldo išsaugojimui bei dalijantis patikima informacija apie karą ir Ukrainos kultūros institucijų situaciją.
Baltijos bendrystė – tvirtesniam regionui
„LiLaEst“ seminarai vyksta jau 58 metus ir tapo reikšminga vieta, kurioje aptariamos bendros profesinės kryptys ir stiprinamas regioninis kultūrinis ryšys. Šiemet Latvijos delegacijai vadovavo Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Dagnija Baltiņa, o Estijos delegacijai – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Martinas Öövelas.
Seminaras dar kartą patvirtino, kad nacionalinės bibliotekos yra svarbi mūsų regiono tautiškumo ir demokratinio atsparumo dalis.
About the Author
