Komentaro autorė Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.
Šiemet dalis gyventojų pasitraukė iš II pakopos pensijų kaupimo. Dėl to išaugo jų pačių asmeninė atsakomybė už finansinę ateitį. Tačiau kartu pagausėjo darbdavių, kurie palaiko III pensijų pakopą. SEB banko duomenimis, pagal darbdavio pensijų programą mokama vidutinė mėnesio įmoka į III pakopos pensijų fondus yra tris kartus didesnė už tą, kurią vidutiniškai skiria patys darbuotojai, besirūpindami savo gerove senatvėje.
Lietuvos banko duomenimis, dalį iš II pakopos atsiimtų lėšų gyventojai nukreipė į III pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą. Statistika rodo, kad šia kryptimi nukeliavo 1 proc. atsiimtų lėšų.
Tuo metu SEB banko duomenys rodo reikšmingą tendenciją – naujos darbdavių įmokos į III pakopos pensijų fondus, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 80 procentų. Vadinasi, dalis darbdavių prisiėmė didesnę atsakomybę dėl savo darbuotojų saugumo ateityje. Skaičiuojama, kad pagal darbdavio pensijų programą mokama vidutinė įmoka per mėnesį siekia apie 190 eurų – tris kartus daugiau negu gyventojų savarankiškai mokamos savanoriškos įmokos, kurios vidutiniškai sudaro apie 60 eurų.
Pokytį patvirtina ir platesnė rinkos analizė. „Figure Baltic Advisory“ atlikto Lietuvos atlygio rinkos prognozių tyrimo duomenimis, maždaug penktadalis Lietuvos įmonių taiko iniciatyvas, padedančias darbuotojams kaupti pensijai. Be to, maždaug 4 iš 5 įmonių sutinka, kad įmokos į darbuotojų pensijų fondus, kaip ir kitos papildomos naudos, padeda pritraukti naujų talentų.
Darbdavio įmokos į III pakopos pensijų fondus yra vienas efektyviausių būdų investuoti į darbuotojo ateitį. Valstybė tokį kaupimą skatina mokestinėmis lengvatomis, todėl darbdaviui nereikia mokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių, kurie būtų taikomi tokią pačią sumą išmokant kaip darbo užmokestį. Dėl to didesnė lėšų dalis pasiekia darbuotojo pensijų sąskaitą ir kuria ilgalaikę vertę.
Organizacijos vis dažniau kelia klausimą, kaip galėtų aktyviau traukti darbuotojus į jų finansinės ateities kūrimą. Šiuo metu vienas veiksmingiausių būdų yra kombinuotas kaupimas, kai darbuotojai skatinami savarankiškai kaupti patys, o darbdavys prisideda papildomomis įmokomis prie savarankiškai kaupiančių darbuotojų.
Jau kuris laikas ryški tendencija, kad darbuotojai aktyviau renkasi tarp darbo užmokesčio didinimo ir papildomo kaupimo pensijai. Šis sprendimas ypač pastebimas IT ir finansinių technologijų įmonėse, kuriose dirba daugiau jaunesnių darbuotojų, o atlygio lygis yra aukštas.
Darbuotojai dažnai jaučia, kad dabartinės pajamos leidžia patenkinti kasdienius poreikius, todėl papildomas pajamas jie renkasi investuoti į ilgalaikį finansinį saugumą. Toks pokytis patvirtina augantį sąmoningumą ir suvokimą, kad investuoti į savo ateitį reikia pradėti kuo anksčiau, taip maksimaliai išnaudojant sudėtinių palūkanų efektą, kuomet laikas ir reguliarumas turi kritiškai svarbią reikšmę sukauptam pensijos dydžiui.
Apibendrinant, pastarosios reformos fone darbdavio įmokos į pensijų kaupimą nebėra tik maloni papildoma nauda – lėšos tampa svarbia priemone asmeniniam finansiniam saugumui stiprinti.
Galiausiai keičiasi pats kalbėjimas apie pensiją. Net jaunesni darbuotojai, ypač IT ir finansinių technologijų sektoriuose, supranta, kad finansiniu saugumu senatvėje reikia pradėti rūpintis anksti. Pensija nebėra vėlesniam laikui atidėta tema – ji tampa šiandienos finansinio planavimo dalimi.
About the Author
