2026 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja ir skaito pranešimą Beniliukso Parlamento plenarinėje sesijoje, kurioje diskutuojama apie inovatyvųjį verslumą ir intelektinę nuosavybę.
„Inovacijos yra glaudžiai susijusios su saugumu. Tai ypač svarbu Baltijos valstybėms, nes mūsų regionas nuolat susiduria su informaciniu karu ir hibridinėmis grėsmėmis. Dabar prie to prisideda ir į mūsų teritorijas nukreipti dronai, o tai susiję su tebesitęsiančia Rusijos agresija prieš Ukrainą. Technologijos padeda mums stiprinti atsparumą ir veiksmingiau reaguoti į kintančią saugumo aplinką“, – sako G. Drukteinis Liuksemburge.
„Inovacijos ir technologijos yra esminės priemonės, kurias galima plačiai taikyti siekiant užtikrinti pakankamą atsparumą įvairioms grėsmėms, su kuriomis susiduria mažos valstybės. Baltijos valstybės dažnai turi išspręsti išteklių trūkumo problemas ir yra labiau pažeidžiamos įvairių grėsmių atžvilgiu, todėl inovacijos ir technologijos tampa pagrindiniu veiksniu, didinančiu jų atsparumą. Siekdamos didesnio atsparumo, Baltijos valstybės ieško inovacijų ir diegia technologijas įvairiuose sektoriuose, kad prisitaikytų prie kintančių grėsmių“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas. Nepaisant bendros istorijos ir regioninio bendradarbiavimo, trys Baltijos valstybės turi išsikėlusios skirtingus strateginius prioritetus: Estija pirmauja pasaulyje skaitmeninio valdymo ir kibernetinio saugumo srityje, Lietuva pagrindinėmis atsparumo strategijos dalimis laiko finansines technologijas ir energetinę nepriklausomybę, o Latvija daugiausia dėmesio skiria tvarioms technologijoms ir transporto inovacijoms.
„Saugumo grėsmės taip pat labai aktualios Baltijos valstybių atsparumui, kadangi Lietuva, Estija ir Latvija susiduria su kibernetinėmis atakomis, informaciniu karu, kariniu spaudimu ir hibridinėmis grėsmėmis. Viena iš pagrindinių veiklos sričių Baltijos valstybėse yra nacionalinių kibernetinio saugumo institucijų plėtra, kurių svarbiausia užduotis ir yra koordinuoti kibernetinio saugumo politiką, remti viešojo ir privačiojo sektorių institucijas bei stiprinti pasirengimą kibernetinėms grėsmėms“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.
