Gegužę vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo. Lietuvoje ji, palyginti su balandžiu, padidėjo 41 proc. iki 82,33 Eur/MWh, Latvijoje – 43 proc. iki 82,26 Eur/MWh, o Estijoje augimas buvo nuosaikesnis ir siekė 11 proc. – iki 60,26 Eur/MWh.
15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo –13,55 Eur iki 330,53 Eur/MWh.
„Gegužę elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba. Reikšmingai sumažėjo vėjo elektrinių generacija tiek Baltijos šalyse, tiek Šiaurės regione, o kainas papildomai veikė ir mažesnė hidroelektrinių gamyba pasibaigus pavasariniam potvyniui. Tuo pat metu elektros poreikis regione išliko stabilus, todėl stebėjome mažesnę pigios elektros pasiūlą“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Gegužę elektros importas į Baltijos šalis padidėjo 18 proc., palyginti su balandžiu. Didžiausią įtaką tam turėjo 28 proc. išaugę srautai iš Suomijos į Estiją per „EstLink“ jungtis. Tam įtakos turėjo mažesnės elektros kainos Suomijoje, kurios buvo gerokai žemesnės nei Baltijos šalyse. Tuo metu importas iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį sumažėjo 2 proc., o srautai iš Lenkijos į Lietuvą per „LitPol Link“ išaugo 2 proc.
Gegužę Lietuva pasigamino daugiau elektros nei suvartojo
Gegužę bendras elektros poreikis Baltijos šalyse, palyginti su balandžiu, išliko beveik nepakitęs ir siekė 2 058 GWh. Lietuvoje vartojimas augo 7 proc. ir pasiekė 926 GWh. Tuo metu elektros gamybos apimtys šalyje išliko stabilios ir sudarė 952 GWh, todėl Lietuva gegužę pasigamino 103 proc. jai reikalingos elektros energijos.
Tuo metu elektros gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 10 proc. ir siekė 1 878 GWh. Lietuvoje gamybos apimtys išliko stabilios ir sudarė 952 GWh, Latvijoje gamyba sumažėjo 28 proc. iki 519 GWh, o Estijoje – 5 proc. iki 407 GWh.
Gegužę Baltijos šalys bendrai pasigamino 91 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 103 proc., Latvijoje – 94 proc., o Estijoje – 70 proc.
About the Author
