Loftai Lietuvoje jau seniai nebėra tik pigesnė būsto alternatyva buvusiose industrinėse vietose. Jei pirmojo loftų bumo metu prieš dešimtmetį tai buvo nišinis, studentams ir menininkams patrauklus formatas, šiandien stebime naują šio segmento etapą. Loftai tapo viena pelningiausių investicijų didmiesčių centruose. Šiandien ši rinka siūlo skirtingas galimybes: jei sostinėje loftų segmentas jau yra pasiekęs brandą ir demonstruoja stabilią vertę, tai Kaunas šiuo metu išgyvena spartų konversijų pakilimą ir atveria itin didelį vertės augimo potencialą naujiems projektams.
Gajus mitas, kad loftų erdvės yra specifinės ir sunkiau realizuojamos, šiandien bliūkšta atsigręžus į skaičius. NT vystymo bendrovės „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniaus rinkoje loftai pirkėją randa vidutiniškai per 318 dienų. Tai yra greičiau nei standartiniai būstai daugiabučiuose, kurie rinkoje vidutiniškai išbūna 327 dienas. Toks likvidumo rodiklis siunčia aiškų signalą investuotojams, kad unikali erdvė centre garantuoja greitą sandorį ir minimalią prastovą.
Kauno loftų rinka rodo, kad vertės prieaugis per 7 metus siekia 112 proc. Laikinoji sostinė dabar sparčiai eina Vilniaus pramintu keliu ir formuoja naują pirkėjų kultūrą, o investuotojams tai atveria idealią galimybę užeiti į rinką pirminiame jos taške.
Investuotojai fiksuoja įspūdingą grąžą
Kad loftai miestų širdyse tapo investuotojų magnetu, geriausiai įrodo pastarųjų septynerių metų kainų dinamika. Sostinėje 2019 m. birželį vidutinė loftų vieno kvadratinio metro kaina siekė 1455 eurus, o 2026 m. birželio duomenimis, ji pakilo iki 3655 eurų – daugiau nei 2,5 karto. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinė butų kaina sostinėje kilo nuosaikiau – 2 kartus. Kaune 2019 m. vasarą loftų kvadratinio metro kaina siekė 951 eurą, o šių metų birželio 1 d. duomenimis – 2025 eurus. Palyginimui, vieno kvadratinio metro kaina perkant butą Kauno centrinėje dalyje siekia apie 4220 eurus, antrinės rinkos būsto kaina – 3560 eurus.
Kaunas šiandien išgyvena etapą, kuriame Vilnius buvo prieš kelerius metus, o tai reiškia, kad laikinosios sostinės centras vis dar turi milžinišką vertės augimo potencialą. Pirkėjai supranta, kad moderni architektūra, aukštos lubos ir didžiuliai langai pačioje miesto širdyje yra unikali vertybė.
Kadangi laisvos žemės plotai didmiesčių centruose yra riboti, o jos kaina – aukšta, naujų projektų vystymas čia tampa išskirtiniu reiškiniu. Tokiame kontekste gamyklinių ar istorinių erdvių konversijos yra ideali galimybė įsigyti būstą centre už racionalią kainą, o jo vertė bėgant laikui tik augs.
Pasiūlos lenktynės ir lankstus formatas
Šiuo metu loftų segmentas išgyvena tikrą renesansą, o vystytojų aktyvumas prisitaiko prie pirkėjų apetito. Vilniuje didžiausias tokių erdvių projektų bumas užfiksuotas 2021 m. ir šiais, 2026 m. Abiem atvejais pirkėjams vienu metu buvo pasiūlyta net po 9 naujus projektus. Sostinėje per mėnesį dabar vidutiniškai parduodama apie 17 loftų.
Kaune didysis proveržis prasidėjo kiek vėliau. Didžiausia pasiūla čia fiksuota pernai, 2025 metais, kai rinką papildė 3 projektai. Šiemet Kauno rinkai pasiūlyti 2 nauji projektai, o per mėnesį mieste vidutiniškai nuperkami 6 loftai. Žiūrint per rinkos proporcijų prizmę, Kauno pardavimų tempas yra itin sveikas, o paklausa natūraliai sugeria pasirodančią pasiūlą. Tokiame kontekste iškyla kokybiškų konversijų poreikis.
„Šis formatas rinkoje laimi dėl labai racionalios finansinės logikos. Esminis loftų pranašumas pačiame miesto centre – nestandartinis patalpų aukštis, leidžiantis įsirengti antresoles. Tai pirkėjui sukuria papildomus kvadratus, todėl galutinis kokybės ir kainos santykis tampa kur kas patrauklesnis nei tradiciniame NT. Šiuolaikinis pirkėjas ir investuotojas ieško būtent tokio maksimalaus funkcionalumo, kur po vienu stogu galima suderinti gyvenimą, kūrybą ar nuomos verslą, o tai šiandien ir generuoja didžiausią šio segmento aktyvumą“, – teigia „Citus“ plėtros vadovas Artūras Žimaila.
Šis erdvių pritaikomumas tampa svarbiu faktoriumi investuojantiems. Kadangi šiuolaikinis miesto pirkėjas prioritetą teikia centrinei lokacijai ir mažesnei priklausomybei nuo transporto, multifunkciniai projektai lengviau prisitaiko prie kintančių nuomos ar verslo poreikių, o tai užtikrina stabilesnį turto vertės išlaikymą ilgalaikėje perspektyvoje.
About the Author
