Komentaro autorė Inga Miliauskienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė
Dirbdama privačiosios bankininkystės srityje neretai sulaukiu klausimo: kaip savo pinigus valdo turtingi žmonės? Pastaraisiais metais lietuviai, o ypač lietuvės, išties sparčiai turtėja. Nuo 2022 m. iki 2026 m. SEB privačiosios bankininkystės paslaugomis besinaudojančių moterų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc., o moterų valdomas vidutinis investicinis portfelis šiemet siekia apie 335 tūkst. eurų. Nors vieno recepto, kaip sukaupti tokį kapitalą, nėra, tam tikri pinigų valdymo principai būdingi daugumai didelį turtą valdančių lietuvių.
SEB banko privačiosios bankininkystės duomenimis, reguliariai investuoja apie 81 proc. moterų. Šiemet atlikome nedidelį tyrimą ir pasikalbėjome su dalimi investuotojų, siekdami geriau suprasti, kokia finansų valdymo filosofija jos vadovaujasi.
Dauguma investuotojų bent dalį savo finansinio stabilumo grindžia investicijomis – iš jų gyvena arba jomis padengia dalį išlaidų. Tačiau moterys pabrėžia, kad pinigai turi dirbti tyliai. Tai paneigia stereotipą, esą turtingi žmonės yra linkę rinktis itin rizikingas priemones, agresyviai spekuliuoti rinkoje ar viešai demonstruoti savo turtą.
Polinkis balansuoti riziką atsispindi moterų investiciniuose pasirinkimuose. Pavyzdžiui, šiemet SEB banko privačiosios bankininkystės klientės investicijas gana tolygiai paskirstė tarp akcijų ir obligacijų. 2026 m. investuotojos į akcijas ir su jomis susijusius fondus nukreipė apie 53 proc. investicijų, o į obligacijas, kitas skolos priemones bei į jas investuojančius fondus – apie 47 proc. investicijų. Didžiausią investicijų dalį sudarė kolektyvinio investavimo priemonės (apie 71 proc.).
Šie duomenys puikiai iliustruoja, kad investuotojos derina didesnės ir mažesnės rizikos priemones. Daugelis mano kalbintų pašnekovių pabrėžė, kad joms svarbiausia ramybė, stabilumas ir iš anksto suplanuotos investavimo kryptys, atitinkančios jų vertybes.
Įdomu ir tai, kad investuotojų rizikos apetitas investuojant ir valdant verslą skiriasi. Dažniausiai moterys, vadovaujančios verslui, yra linkusios jame rizikuoti drąsiau, nes savo profesinėje srityje jaučiasi užtikrintos dėl sukauptos patirties ir gebėjimo priimti greitus sprendimus. Tuo tarpu asmeninį kapitalą jos siekia valdyti konservatyviau – diversifikuoti versle uždirbtas lėšas ir užtikrinti ilgalaikį kapitalo stabilumą. Investuodamos jos dažniausiai renkasi ilgesnio laikotarpio, 5–10 metų, strategiją. Manau, būtent šis principas leidžia išvengti emocinių sprendimų rinkos svyravimų metu ir nepasiduoti greitų, bet rizikingų sprendimų vilionėms.
Nors apie investuojančias moteris dažnai kalbama tarsi apie naują madą, individualūs pokalbiai su jomis atskleidžia kur kas brandesnį reiškinį, vykstantį Lietuvoje. Augantis moterų investavimo aktyvumas ir didėjančios investicijų apimtys nėra spontaniškų sprendimų rezultatas. Dažniausiai tai yra aiški, nuosekli ir strategiškai apgalvota pinigų valdymo kryptis.
Pirmiausia moterys investuoja į savo išsilavinimą, vėliau – į verslą ar kitus profesinius pasiekimus. Uždirbtas pajamas jos siekia apsaugoti nuo infliacijos, įdarbinti kapitalą ir užtikrinti, kad jis kurtų vertę vaikams bei kitiems šeimos nariams.
Investuotojos pabrėžia, kad pinigai joms yra priemonė užtikrinti finansinę laisvę ir saugumą sau bei savo šeimai. Ne mažiau svarbus ir kapitalo išsaugojimas ateities kartoms. Pinigų prasmę moterys suvokia gerokai plačiau nei vien turto kaupimą.
Verta paminėti, kad investuotojos gana anksti pradeda planuoti turto perdavimą vaikams. Be to, į paveldėjimo klausimus žvelgia kaip į ilgalaikį procesą, o ne tik lėšų perdavimą. Pokalbiai atskleidė, kad moterys apie finansus dažnai kalba šeimoje, moko vaikus suprasti, kaip kuriama ir saugoma finansinė vertė. Suprasdamos, kad vieną dieną šeima paveldės sukauptą kapitalą, jos siekia iš anksto perduoti reikiamas žinias ir įgūdžius. Visos pašnekovės pabrėžė, kad geriausia investicija gyvenime pirmiausia yra žinios.
Moterys taip pat akcentuoja, kad nenori tapti profesionaliomis investuotojomis. Tiesą sakant, daugelis jų savęs net neidentifikuoja kaip investuotojų. Jos valdo pinigus kurdamos aiškias taisykles ir sistemas, optimizuodamos laiko sąnaudas – taip pat, kaip tai daro versle ar šeimoje. Taip pat aiškiai apibrėžia investavimo strategijos tikslus ir lūkesčius, o konkrečių sprendimų priėmimą patiki profesionalams.
Nors dažnai manoma, kad solidus kapitalas suteikia galimybę nebedirbti, jį valdantys žmonės nėra linkę atsisakyti aktyvios veiklos. Priešingai – mano sutiktos profesionalės turi įvairiausių veiklų ir atskleidžia, kad nieko neveikti jokiu būdu nenorėtų. Investicijų suteikiama laisvė joms reikalinga tam, kad galėtų rinktis projektus, partnerius, aplinkybes ir laiko resursus, kuriuos nori jiems skirti.
Nors daugiausia kalbėjomės apie finansų valdymo filosofiją, galiausiai paaiškėjo viena bendra išvada – brangiausia valiuta investuotojoms išlieka laikas. Būtent laiką, o ne pinigus, jos laiko tikrąja prabanga.
About the Author
