Nors dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokados neapibrėžtumas neblėsta, jo poveikis euro zonos ekonomikai turėtų būti gerokai švelnesnis nei per 2022-ųjų energetikos krizę, o Lietuvoje neigiamus išorinius poveikius atsvers spartesnis viešųjų investicijų ir vartojimo augimas, prognozuoja Indrė Genytė-Pikčienė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
- „Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos plėtros prognozės. Tikimasi, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. augs 3,3 proc., o 2027 m. – 2,1 proc.
- Vidutinė metinė infliacija šiemet paspartės iki 5,5 proc., bet kitąmet ji turėtų sulėtėti iki 3 proc.
- Darbo rinka išlieka stabili – vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc.
- Vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet augs 8,2 proc., kitąmet – 6,8 proc. ir aplenks infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia nenukentės.
„Lietuvos ekonomika išlaiko aukštą pulsą. Tiesa, šių metų pirmojo ketvirčio BVP augimą pakando šalta žiema, kuri lėmė kuklesnius statybų rezultatus, vangiau vystėsi transporto ir logistikos veikla. Tačiau svarbiausių sektorių aktyvumas išaugo pavasario mėnesiais. Kovą ir balandį rekordines produkcijos apimtis pagamino apdirbamoji pramonė, sparčiai augo mažmeninės prekybos apyvartos“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Prognozuojama, kad Lietuvos realus BVP 2026 m. augs 3,3 proc., o 2027 m. – 2,1 proc.
Ūkio atsparumą šiemet palaiko aktyvi darbo rinka, sparčiai augančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis ir stipri vidaus paklausa. O antros pensijų pakopos reformos poveikis ne tik skatins momentinį vartojimą ir prisidės prie BVP plėtros, bet ir, energetikos kainų šoko akivaizdoje, gyventojams suveiks kaip antiinfliacinė pagalvė.
„Vis dėlto, atsiimtų lėšų stimulas ekonomikai yra laikinas, kitąmet jo mastas bus gerokai mažesnis, tad atrasti ekonomikos augimo šaltinių, kad pranoktume šių metų aukštą rezultatą, bus sudėtingiau“, – akcentavo ekspertė.
Dabartinis energetikos šokas reikšmingai skiriasi nuo 2022-ųjų energetikos krizės
Prognozuojama, kad šios energetikos krizės poveikis Europos ekonomikai bus gerokai mažesnis nei 2022 m. Tuomet Europos dujų krizė dar labiau sustiprino jau po pandemijos įsibėgėjusią infliaciją. Tiekimo grandinių sutrikimai buvo išbalansavę žaliavų ir gamybai reikalingų komponentų rinkas, o ekonomiką purtė vienas po kito pasiūlos ar paklausos šokai. Situaciją dar labiau apsunkino prieš invaziją į Ukrainą rusijos sumažintas dujų tiekimas Europai.
Šįkart tikimasi, kad net ir užsitęsus neapibrėžtumui Persijos įlankoje, energetikos šokas bus labiau koncentruotas ir užkratas taip stipriai tiekimo grandinėse neišplis.
„Hormuzo sąsiaurio blokadą pasaulio ekonomika pasitiko gerokai stipresnėmis pozicijomis nei 2022 metais. Jau vien tai, kad konfliktas kilo pavasarį, Europoje besibaigiant šildymo sezonui, padėjo išvengti staigaus ir itin skausmingo momentinio šoko.
Skiriasi ir bendra ekonominė aplinka – ekonomikos augimas tapo nuosaikesnis, vartojimas nebe toks įkaitęs, tiekimo grandinės lankstesnės. Be to, po rusijos dujų krizės Europos energetikos sistema tapo atsparesnė: išaugo energijos šaltinių įvairovė, sumažėjo priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – vardijo I. Genytė-Pikčienė.
Vienu svarbiausių ekonomikos augimo ramsčių šiemet išlieka vartojimas
Mažmeninės prekybos apyvarta, atmetus kainų įtaką, balandį buvo beveik 9 proc. didesnė nei prieš metus, o ne maisto prekių segmentas augo beveik penktadaliu. Tam reikšmingos įtakos turėjo dalies gyventojų atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos.
„Nustebinti rezultatų, prekybininkai balandį pakrikštijo „antrosiomis Kalėdomis“. Pašoko buitinės technikos, baldų, remonto ir būsto įrangos pardavimai. Vis dėlto, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis kainų komponentė reikšmingai neišaugo. Tai leidžia manyti, kad paklausos šuoliais ir palankiomis aplinkybėmis didinti kainas kol kas pasinaudota nebuvo“, – teigė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad vartojimui gyventojai išleido ne didžiąją dalį atsiimtų lėšų. Remiantis Lietuvos banko balandžio mėnesio paskolų sandorių duomenimis, dalis lėšų buvo nukreipta susimažinti būsto ir vartojimo paskolų naštą, dalis lėšų – išsigryninta.
„Vis dėlto, didžioji lėšų dalis dar vis yra užsilikusi namų ūkių sąskaitose. Neskubėti priimti sprendimų ir lūkuriuoti gyventojus galėjo paskatinti tvyrantis finansų rinkų nervingumas, nuogąstavimai dėl aukštesnės infliacijos ir nerimas dėl sudėtingo ateinančio šildymo sezono“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Balandį atsivėrus antros pensijų pakopos reformos langui, gyventojų sąskaitas papildė 3,2 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, mėnesio pabaigoje, namų ūkių atsiskaitomosiose sąskaitose buvo 2,2 mlrd. eurų daugiau nei prieš mėnesį.
Infliacija šiemet bus aukštesnė, rudenį tikėtina antrinė kainų reakcija į energetikos šoką
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,5 proc., o 2027 m. sulėtės iki 3 proc.
Pasak „Artea“ vyr. ekonomistės, didžiausią spaudimą kainoms šiuo metu daro pakilusios degalų kainos ir Lietuvai būdinga ilgalaikė aukšta paslaugų infliacija, tačiau bendras infliacijos fonas išlieka gerokai stabilesnis nei ankstesnės krizės metu. Vis dėlto, energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į daugelio prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandines, tad antrinių šio energetikos šoko efektų neišvengsime.
„Žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius: energija yra būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai sureagavo į įsiplieskusį konfliktą, naudojamas žemės ūkio technikai, energija reikalinga produkcijos džiovinimui, perdirbimui, šaldymui ir transportui. Kai kyla naftos kainos, brangsta logistikos ir perdirbimo procesai, o tai didina galutinių maisto produktų savikainą ir tampa maisto žaliavų infliacijos katalizatoriumi. Aukštos naftos kainos skatina maisto žaliavų paklausą biodegalų gamybai, tai kelia papildomą spaudimą kainoms. Jei energetikos šokas sutampa su kitais veiksniais, pavyzdžiui, prastesniu derliumi, pasaulinės maisto krizės rizika dar labiau padidėja.
Kita vertus, Europa šiandien yra atsparesnė, o elektros kainos regione išlieka gerokai stabilesnės nei 2022 metais. Kryptingų investicijų rezultatais džiaugiasi ir Lietuva, šaliai demonstruojant vis naujus vietinės žaliosios elektros gamybos rekordus, elektros kainos nereaguoja į naftos rinkos aktualijas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Perkamoji galia nenukentės: aukštesnę infliaciją kompensuos spartus darbo užmokesčio augimas
Prognozuojama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis 2026 m. augs 8,2 proc., o 2027 m. – 6,8 proc.
„Nominalios pajamos ir toliau didėja sparčiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia nemažėja. Tai padeda amortizuoti išorinių šokų poveikį vartojimui ir vidaus ekonomikos aktyvumui. Kol kas nematome ženklų, kad gyventojai reikšmingai keistų savo vartojimo elgseną“, – pažymėjo ekonomistė.
Darbo rinkos situacija išlieka stabili – reikšmingesnio nedarbo šuolio bazinis scenarijus nenumato. vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc.
„Vis dėlto, nedarbo rizikas didina išaugęs neapibrėžtumas. Energetikos krizė ir platesnis sąnaudų šokas, geopolitinės įtampos, dirbtinio intelekto skvarba į kasdienius verslo procesus bei aukštesnis nei kitose šalyse darbo kaštų spaudimas – tai aplinkybės, kurios gali keisti darbdavių elgseną ir paklausą samdai“, – įspėjo „Artea“ ekonomistė.
Aukštesnės palūkanų normos ir infliacija vėsins būsto rinkos temperatūrą
Pernai būsto rinkoje prasidėjęs bumas tęsėsi ir šiemet. Per penkis šių metų mėnesius sudarytų būsto sandorių skaičius nenusileidžia pernykščiams rezultatams, o būsto kainų indeksai kyla dviženkliais tempais.
Registrų centro duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį būstas buvo 13,8 proc. brangesnis nei pernai. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas balandį buvo 15,7 proc. aukštesnis nei prieš metus, o „Ober-Haus“ – 12,1 proc.. Vis dėlto, situacija keisis, daugėja rinkos įtampas mažinančių aplinkybių.
„Šiemet būsto rinkos temperatūra palaipsniui vės. Tam įtakos jau turi paaštrėjusios išorės rizikos, nerimas dėl infliacijos bei išaugusios tarpbankinės palūkanų normos. Atsiėmusiųjų lėšas iš antros pensijų pakopos poveikis būsto rinkai bus itin ribotas. Be to, įkaitusią gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką Vilniuje vėsina balandį stebėta rekordinė būsto pasiūla,“ – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistės, pastarieji metai parodė, kad Lietuvos ekonomika geba greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų. Sustiprėjęs energetinis atsparumas, diversifikuotas eksportas, verslo lankstumas ir augančios gyventojų pajamos leidžia į dabartinius iššūkius žvelgti ramiau nei ankstesnių krizių metu.
„Kol kas nematome fundamentalių disbalansų. Einamosios sąskaitos rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika vystosi pagal išgales, o žemas įsiskolinimo lygis, solidžios finansinės atsargos ir aukšta kredito įstaigų paskolų portfelio kokybė byloja apie gerą gyventojų ir verslo finansinę sveikatą, – apibendrino I. Genytė-Pikčienė.
About the Author
