Lietuvai svarstant naujų karinių jūrų laivų įsigijimą, Prancūzijos gynybos bendrovė „Naval Group“ ir „Vakarų laivų gamykla“ pereina prie praktinių galimo bendradarbiavimo etapų, kurie galėtų atverti kelią laivų statybai Klaipėdoje. Po gegužę vykusio bendrovių atstovų susitikimo šalys tęsia diskusijas dėl Lietuvos pramonės įtraukimo į projektą ir tarptautinės partnerystės galimybių.
Įvykusio vizito metu „Naval Group“ delegacija susipažino su „Western Baltija Shipbuilding“ infrastruktūra bei inžinerijos įmonės „Western Baltic Engineering“ kompetencijomis.
„Mūsų tikslas – būti patikimu partneriu, kuris kuria realią vertę ir prisideda prie sudėtingų tarptautinių projektų įgyvendinimo. Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje stiprios partnerystės yra būtinos tiek technologinei pažangai, tiek tvariam sprendimų vystymui“, – po pirmojo vizito sakė „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika.
„Lietuvoje matome stiprią ir profesionalią laivų statybos pramonę. „Vakarų laivų gamykla“ bei aplink ją susiformavusi inžinerinė ir pramoninė ekosistema turi kompetencijas, kurios leistų tokius laivus statyti Klaipėdoje. Tokio masto programa reikštų ne tik didelę ekonominę naudą šaliai, daugiau nei 4 mln. darbo valandų per kelerius metus, bet ir ilgalaikį žinių, technologijų bei kompetencijų perdavimą Lietuvai. Mūsų tikslas – ne tik pastatyti laivus, bet ir prisidėti prie Lietuvos pajėgumų stiprinimo, kad ateityje jie galėtų būti panaudoti ir kituose tarptautiniuose projektuose“, – teigia Guillaume Weisrock, „Naval Group“ viceprezidentas pardavimams ir verslo plėtrai Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
„Naval Group“ Lietuvai siūlo daugiafunkcius patrulinius laivus (MP-OPV), paremtus ta pačia platforma, kurią NATO priešmininėms operacijoms jau naudoja Belgijos ir Nyderlandų karinės jūrų pajėgos. Bendrovės teigimu, tai reikštų, kad Lietuva įsigytų ne dar tik koncepcinį ar projektuojamą, o jau NATO operacijose naudojamą ir jūroje patikrintą sprendimą.
MP-OPV laivai būtų pritaikyti Baltijos jūros sąlygoms ir, kaip ir Belgijos bei Nyderlandų atveju, galėtų naudoti platų bepiločių sistemų spektrą. Kaip pabrėžia „Naval Group“, naujos kartos karinės jūrų operacijos vis labiau remiasi autonominėmis sistemomis, kurios mažina riziką įguloms ir leidžia greičiau reaguoti į hibridines grėsmes. Seklioje Baltijos jūroje, kur povandeninė infrastruktūra, tokia kaip kabeliai ar energetikos jungtys, po virtinės tyčinių incidentų sulaukia vis didesnio dėmesio, iš MP-OPV laivų valdomos autonominės sistemos galėtų vykdyti tiek kovos su minomis, tiek kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugos užduotis.
Bendrovė taip pat nurodo identifikavusi daug Lietuvos partnerių ir ketina maksimaliai įtraukti juos į visų keturių MP-OPV laivų statybą, suteikdama jiems svarbų vaidmenį tiek platformų veikimo užtikrinimo, tiek jų eksploatavimo ir techninės priežiūros srityse.
„Naval Group“ pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Lietuvos pramone skirtas ne tik vietinių kompetencijų stiprinimui, bet ir Lietuvos integracijai į platesnes Europos gynybos bei jūrų pramonės tiekimo grandines.
Kaip tarptautinė karinės laivybos gynybos bendrovė, „Naval Group“ bendradarbiauja su valstybėmis, siekiančiomis išlaikyti savo jūrinio suvereniteto kontrolę. Bendrovė dalyvauja visame laivų gyvavimo cikle: projektuoja, gamina, aprūpina įranga, integruoja sistemas, teikia techninę priežiūrą ir modernizuoja povandeninius bei antvandeninius laivus, jų sistemas, įrangą ir bepiločius bei autonominius sprendimus. Prancūzijos valstybei priklausanti „Naval Group“ veikia penkiuose žemynuose ir bendradarbiauja su daugiau nei 50 karinių jūrų pajėgų visame pasaulyje.
About the Author
