Nauja Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analizė rodo, kad šalies vaikų dienos centrai susiduria su sisteminiu finansavimo nepakankamumu. Daugiausia lėšų vaikų dienos centrams trūksta darbuotojų atlyginimams ir papildomiems etatams – būtent žmogiškųjų išteklių stiprinimui didžioji dalis centrų pirmiausia skirtų papildomą finansavimą.
Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių pagalbos grandžių vaikams ir šeimoms: čia vaikai gauna saugią aplinką po pamokų, emocinį palaikymą, pagalbą mokantis, socialinių įgūdžių ugdymą, o dalyje centrų – ir maitinimą.
Vis dėlto naujausia situacijos analizė rodo, kad dabartinis finansavimo modelis nebeatliepia realių centrų poreikių.
Remiantis Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analize, net 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje susiduria su finansavimo trūkumu. Duomenys taip pat atskleidžia, kad jei centrams būtų skirtas papildomas finansavimas, jis pirmiausia būtų nukreiptas į žmogiškuosius išteklius – beveik 4 iš 5 centrų lėšas skirtų darbuotojų atlyginimų kėlimui ir papildomų etatų steigimui.
Anot SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovės, atsakingos už dienos centrų veikimą, Eglės Valatkevičienės, ši situacija aiškiai rodo, kad kalbama ne apie pavienius sunkumus, o apie visos sistemos nuovargį.
„Vaikų dienos centrai dažnai tampa ta vieta, kurioje vaikas pirmą kartą pasijunta saugus, išgirstas ir matomas. Tačiau šiai pagalbai reikalingi žmonės – socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai. Kai finansavimo neužtenka atlyginimams ar papildomiems etatams, labiausiai nukenčia ne institucijos, o vaikai, kuriems stabilus suaugusiojo ryšys yra gyvybiškai svarbus“, – sako E. Valatkevičienė.
Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad valstybės finansavimo augimas neatliepė sparčiai didėjusių sąnaudų. 2022–2025 m. infliacija siekė apie 36–37 proc., o kasmetiniai vaikų dienos centrų finansavimo didinimo tempai buvo itin nuosaikūs – nuo 0 iki 8,9 proc.
„Tyrime dalyvavo 325 vaikų dienos centrai iš 58 šalies savivaldybių, t.y. visų kur šios paslaugos teikiamos. Taigi galime užtikrintai sakyti, kad turime labai tikslią esamos sektoriaus situacijos iliustraciją. Ir ji, deja, nėra džiuginanti – vaikų dienos centrai sistemiškai nepakankamai finansuojami jau daugelį metų“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Pasak E. Valatkevičienės, šis atotrūkis ypač skaudžiai jaučiamas regionuose ir mažesnėse bendruomenėse.
„Kai kainos, paslaugų kaštai ir darbo užmokesčio lūkesčiai auga daug greičiau nei finansavimas, vaikų dienos centrai priversti rinktis tarp būtiniausių dalykų: darbuotojo etato, maitinimo, transporto, ugdymo priemonių ar pagalbos šeimai. Tokie pasirinkimai neturėtų būti paliekami organizacijų išlikimo klausimu – tai valstybės atsakomybės vaikams klausimas“, – teigia SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovė.
Šiuo metu vaikų dienos centrai daugelyje savivaldybių atlieka ne tik užimtumo, bet ir ankstyvosios pagalbos funkciją: padeda pastebėti vaikų ir šeimų sunkumus dar iki krizių, stiprina vaikų emocinį atsparumą, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Todėl, pasak ekspertų, investicijos į šias paslaugas yra ne išlaidos, o prevencija.
„Kuo anksčiau vaikas ir šeima gauna pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau reikės brangesnių ir sudėtingesnių intervencijų. Vaikų dienos centrai yra sistema, kuri veikia arti vaiko – jo bendruomenėje. Todėl jų stiprinimas turėtų būti laikomas vienu iš prioritetų planuojant socialinės apsaugos biudžetą“, – pabrėžia E. Valatkevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. valstybės biudžeto lėšomis finansuojami akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiantys centrai, o 2025 m. tokiems centrams buvo paskirstyta beveik 9,3 mln. eurų. Finansavimas skirtas 518 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse.
About the Author
