Gegužės 26 dieną, Klaipėdoje, antrus metus iš eilės startavo visą vasarą truksiantis senjorų mankštų projektas, kurio metu pernai dalyviai patys įsitikino, kad reguliarus judėjimas gali padėti pasiekti puikių fizinių ir emocinės sveikatos gerinimo rezultatų.
Prie šios unikalios iniciatyvos, sujungusios fizinį aktyvumą ir mokslišką sveikatos pokyčių vertinimą, organizavimo ir įgyvendinimo vėl ėmėsi „Uosto poliklinika“, Klaipėdos valstybinė kolegija bei projekto partneris „Biofarmacija“. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, siekiama gerinti vyresnio amžiaus klaipėdiečių sveikatą, emocinę savijautą bei gyvenimo kokybę, sukuriant ne tik smagią aplinką, bet remiantis aiškiais, moksliškai pagrįstais metodais.
Specialistai pastebi, kad praktikoje vis dar tenka susidurti su mitu, jog vyresniame amžiuje judėti jau per vėlu arba, kad mankšta gali labiau pakenkti nei padėti. Iš tiesų, tinkamai parinktas ir specialistų prižiūrimas, judėjimas padeda ilgiau išlikti savarankiškiems.
Praėjusiais metais pirmą kartą rengtoje programoje gauti rezultatai atskleidė akivaizdžius senjorų sveikatos pagerėjimus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dalyviams sumažėjo sveikatai neigiamą įtaką turintis vidinių riebalų kiekis, net 62% pagerėjo darbinė atmintis, taip pat teigiamai pakito žingsnio greitis (+8%) bei ilgis (+4%), rodantis tvirtesnį ir stabilesnį judėjimą.
„Uosto poliklinikos“ Reabilitacijos centro vadovas Dovydas Anglickas džiaugiasi, kad projekto metu buvo ne tik gauti teigiami rezultatai, bet ir atsiliepimai iš dalyvių. Senjorai noriai dalijosi geru žodžiu – reguliariai mankštas lankę žmonės pasakojo, kad jautėsi drąsiau, lengviau judėjo ir labiau pasitikėjo savo jėgomis. Negana to, dalyviai šmaikštaudavo, jog projektas subūrė naują bendruomenę – po mankštų senjorai neretai kartu traukdavo vėlyvų pusryčių ar pasivaikščioti prie jūros.
Anot D. Anglicko: „Reguliarus judėjimas vyresniame amžiuje stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą, mažina sąnarių sustingimą, kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto bei griuvimų riziką.”
Specialistas primena ir apie tai, kad norint pasiekti gerų rezultatų, fizinis aktyvumas turėtų būti reguliarus ir saugiai parinktas pagal individualias žmogaus galimybes.
Dar daugiau dėmesio individualumui ir pažintinėms funkcijoms
Paskatinti praėjusių metų sėkmės, Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) atstovai šiemet parengė dar platesnę ir labiau į individualizuotą vertinimą bei ilgalaikį poveikį orientuotą programą.
Kaip teigia prof. Laura Žalienė: „Kolegijos dėstytojai kartu su partneriais prisideda prie moksliškai pagrįstos fizinio aktyvumo programos kūrimo, testavimo metodikų pagerinimo bei rezultatų vertinimo. Būsimieji kineziterapeutai dalyvauja testavimuose, duomenų rinkime, senjorų priežiūroje mankštų metu ir įgyja praktinių profesinių kompetencijų.”
Programa taip pat bus ilgesnė – užsiėmimai vyks net tris mėnesius, du kartus per savaitę. Šiemet ypatingas dėmesys bus skiriamas ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir pažintinių funkcijų stiprinimui, tokių kaip atminties, dėmesio ir koncentracijos lavinimui.
Projekto partneriai tikisi, kad ši išsami programa padės senjorams pagerinti ištvermę bei koordinaciją, taip pat parodys, kad reguliarus, specialistų prižiūrimas sportas reikšmingai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgalaikių sveikos gyvensenos įpročių formavimo.
Pilnavertis jėgų atkūrimas ir motyvuojanti bendrystė
Nors sportas senjorams teikia daug džiaugsmo, tai taip pat gali būti iššūkis sąnariams bei širdžiai. Projekto partneriai „Biofarmacija“ primena, kad organizmui būtina papildoma pagalba atsistatymui, jog judėjimas kūną ne alintų, o stiprintų.
Įmonės vadovas P. Gusčius teigia: „Dažniausiai atkreipiame dėmesį į vitaminą D ir kalcį kaulų stiprumui, magnį bei B grupės vitaminus energijos apykaitai ir raumenų funkcijai palaikyti. Sąnarių komfortui svarbūs gali būti kolagenas, gliukozaminas, kurie padeda palaikyti judėjimo lengvumą.” Visgi, vadovas pabrėžia, kad papildai turėtų būti pasirenkami atsakingai, įvertinant individualius poreikius, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, o esant poreikiui – pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Tik tokiu atveju jie tampa realia pagalba organizmui.
Ne ką mažiau už fizinę naudą svarbus šio projekto kuriamas motyvacijos ir bendruomeniškumo jausmas. Visi partneriai vieningai sutinka, kad tokios iniciatyvos skatina žmones burtis ir rūpintis savimi. Senjorams tai ne tik mankšta, bet ir emocinė gerovė, nauji socialiniai ryšiai bei didesnis pasitikėjimas savimi kasdienėse situacijose.
Žmonės, kurie juda kartu, dažniau išlaiko aktyvų gyvenimo būdą, todėl organizatoriai tikisi sulaukti dar didesnio dalyvių aktyvumo, o patį projektą paversti gražia ir ilgalaike uostamiesčio senjorų bendruomenės tradicija.
About the Author
