Tėvo diena – proga prisiminti, kad tėvystė prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji žingsniai, mokyklos šventės ar bendros šeimos išvykos. Ji prasideda dar gimdykloje – nuo laukimo, jaudulio, pirmojo prisilietimo ir sprendimo būti šalia.
Akušeriai-ginekologai kasdien lydi šeimas vienu svarbiausių gyvenimo momentų – vaiko gimimu. Per daugelį darbo metų jie matė tūkstančius tėčių: drąsių ir sutrikusių, pasiruošusių ir nerimaujančių, tačiau visus vienija tas pats noras būti reikalingiems savo vaikui. Tėvo dienos proga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojai akušeriai-ginekologai Povilas Varnelis, Mindaugas Balnys ir Romoaldas Juršėnas dalijasi mintimis apie tėvystę, pamokas, kurias jiems davė jų pačių vaikai, ir tai, ko išmokė gimdančios moterys. Ką apie tėvystę kalba tie, kurie kasdien mato jos pradžią?
Gimdykloje svarbiausia – būti šalia
Paklausti, ką patartų būsimam tėčiui gimdykloje, visi trys gydytojai pirmiausia kalba ne apie konkrečius veiksmus, o apie buvimą: „Svarbiausia nepasimesti, žiūrėti, kad visi gimdančios moters poreikiai būtų patenkinti. Pasiūlyti vandens, palaikyti ranką, pamasažuoti, o kartais – tiesiog pasėdėti šalia. Būna, kad moteris nenori, jog ją liestų, tada pakanka jūsų buvimo“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis.
Gydytojo akušerio-ginekologo M. Balnio teigimu, didžiausia dovana, kurią būsimas tėtis gali padovanoti savo moteriai, tai yra dėmesys: „Labiausiai patarčiau tiesiog būti procese – būti čia ir dabar. Dėmesį skirti savo moteriai, būsimai mamai, susitelkti į gimdymą ir nedaryti pašalinių darbų. Tai bus didžiausia dovana tiek sau, tiek moteriai, tiek būsimam vaikui.“
Gydytojas akušeris-ginekologas R. Juršėnas sako, kad atvykdamas į gimdyklą tėtis pirmiausia turėtų nusiteikti būti šalia savo žmonos: „Kartais vyrai ateina manydami, kad turės kažką ginti ar prižiūrėti, tačiau iš tiesų visi čia esantys žmonės – gydytojai, akušerės, visas personalas – siekia to paties tikslo: padėti mamai ir kūdikiui. Todėl svarbiausia, kad tėtis jaustųsi mūsų komandos dalimi ir būtų šalia gimdyvės, ją palaikydamas.“
Vaikai moko to, ko neišmoksi jokiuose universitetuose
Nors visi trys pašnekovai yra ilgametę patirtį sukaupę gydytojai, svarbiausias gyvenimo pamokas jiems suteikė ne profesija, o jų pačių vaikai.
„Kantrybės“, – vienu žodžiu atsako gydytojas M. Balnys ir priduria, kad vaikai išmoko ne tik išklausyti, bet ir pripažinti, jog kartais jų požiūris būna išmintingesnis nei suaugusiųjų.
Gydytojas P. Varnelis taip pat pirmiausia mini kantrybę ir meilę: „Vaikai išmokė meilės. Išmokė suprasti, kad laikas, skirtas jiems, yra svarbiausia, ką gali duoti tėtis. Ne dovanos, ne daiktai, o tiesiog buvimas kartu.“
Gydytojas R. Juršėnas sako, kad būtent vaikai padėjo suprasti tikrąsias gyvenimo vertybes: „Jie išmokė kantrybės, išmokė skirti laiko ne tik darbui, bet ir šeimai. Tai atėjo ne iš karto, tačiau esu jiems už tai labai dėkingas. Jie taip pat išmokė meilės – mylėti savo vaikus ir žmones apskritai.“
Gimdančios moterys primena, kas tėvystėje svarbiausia
Per savo karjerą gydytojai matė šimtus šeimų, todėl apie tėvystę daug sužinojo ne tik iš savo vaikų, bet ir iš gimdančių moterų. Gydytojui akušeriui-ginekologui M. Balniui didžiausia pamoka – žmonių įvairovės priėmimas. „Gimdančios moterys išmokė, kad kiekvienas žmogus savaip supranta tėvystę ir motinystę. Gebėjimas priimti kitokį požiūrį labai praverčia ir vėliau bendraujant su vaikais.“
Gydytoją R. Juršėną labiausiai žavi motinų atsidavimas: „Jos išmokė begalinės meilės, kantrybės ir pasiaukojimo vaikui. Kiek mama myli savo vaiką ir kiek dėl jo paaukoja – mes visi galime iš to pasimokyti.“
Tuo tarpu gydytojas P. Varnelis sako, kad pogimdyminiai pokalbiai dažnai primena vieną svarbią tiesą: „Kai po gimdymo aplankau mamas, jos pasakoja, kaip džiaugiasi naujagimiu, kaip nori juo rūpintis. O pats gimdymas jau būna likęs kažkur praeityje. Tai primena, kad gimdymas yra svarbus, bet tik maža dalis daug ilgesnės vaiko auginimo kelionės.“
Didžiausias iššūkis – ne budėjimai, o laikas
Visi trys gydytojai akušeriai-ginekologai pripažįsta, kad suderinti intensyvų darbą ir tėvystę nėra paprasta. „Kartais vaikų renginiai sutampa su budėjimais ir tenka rinktis darbą. Vidinių konfliktų tikrai būna“, – atvirauja gydytojas M. Balnys. Tačiau, jo įsitikinimu, svarbiausia, kad laikas su vaikais būtų kokybiškas. „Kai esi namuose, reikia išgirsti, kuo vaikas gyvena, ko nori, kas jam svarbu.“
Gydytojas R. Juršėnas prisipažįsta iki šiol jaučiantis skolą savo trims vaikams: „Jie užaugo labai greitai. Aš daug dirbau ir skyriau jiems per mažai dėmesio. Todėl visiems tėčiams sakau – sąmoningai skirkite laiko savo vaikams. Vaikas turi jausti, kad tėtis yra šalia ir kad jis jam svarbus.“
Gydytojo P. Varnelio manymu, didžiausias iššūkis prasideda grįžus po darbo: „Grįžti namo ir prasideda antra pamaina – tėčio pamaina. Reikia domėtis vaiko diena, jo įvykiais, skirti dėmesio. Iššūkis yra būti kantriam net tada, kai esi pavargęs.“
Pirmasis egzaminas su kūdikiu
Nors daugelis būsimų tėčių nerimauja dėl pirmųjų akimirkų, kai lieka vieni su kūdikiu, kalbinti gydytojai sako, kad dažniausiai baimė būna didesnė už realybę.
„Pamenu šiokį tokį jaudulį ir nepasitikėjimą savimi, bet didelės dramos nebuvo. Buvimas su vaikais man niekada nekėlė daug įtampos“, – prisimena gydytojas M. Balnys.
Gydytojas R. Juršėnas šypsosi prisiminęs, kad, būdamas specialistas, manė viską žinąs apie naujagimius: „Greitai supratau, kad tikrasis mokslas prasideda namuose. Vis dėlto visada sakau tėvams – vaikai yra labai protingi. Jie pataiso daugelį suaugusiųjų padaromų klaidų. Pasitikėkite savimi ir įsiklausykite į savo vaiką.“
Gydytojas P. Varnelis prisipažįsta, kad pirmųjų kartų net gerai neprisimena, nes daug laiko su vaikais leido kartu su žmona. O gimus antrajam vaikui jau buvo kur kas daugiau pasitikėjimo savimi.
Niekada nebus tobulo laiko tapti tėčiu
Tėvo dienos proga visi trys gydytojai siunčia svarbią žinutę vyrams, kurie svarsto, ar jau yra pasirengę tėvystei. „Tikriausiai niekada nebus idealaus laiko susilaukti vaikų. Visada teks kažko atsisakyti ar kažką paaukoti. Tačiau kartu atsiras daugybė naujų patirčių ir džiaugsmo, apie kurį net neįsivaizdavote“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis.
Gydytojas akušeris-ginekologas M. Balnys pritaria, kad tobulo momento gimdyti ir auginti vaikus tikriausiai niekada nesulauktume: „Niekada neateis laikas, kai nebeliks problemų ir norėsis tik būti tėvu. Tam pakanka stabilaus pagrindo ir pasirengimo priimti pokyčius. Jei žinote, kad norėsite vaikų, neatidėliokite šio sprendimo iki begalybės.“
Gydytojas akušeris-ginekologas R. Juršėnas į tėvystę žvelgia kaip į vieną svarbiausių žmogaus gyvenimo misijų. „Tikras vyras nėra tas, kuris turi greitą automobilį ar aukštas pareigas. Tikras vyras yra tas, kuris užaugina vaikus, išaugina dorus, atsakingus piliečius, šalies patriotus. Tai vienas prasmingiausių darbų, kuriuos galime padaryti gyvenime.“
Tėvystė – tai laikas
Visų trijų gydytojų akušerių-ginekologų mintys, nors ir skirtingos, susijungia į vieną paprastą, bet labai svarbią išvadą: vaikams labiausiai reikia ne tobulų tėčių. Jiems reikia tėčių, kurie yra šalia – šalia gimdykloje, šalia po darbo, šalia per pirmąsias nesėkmes ir didžiausius laimėjimus.
Nes svarbiausia dovana, kurią tėtis gali duoti savo vaikui, yra ne daiktai ar pažadai. Tai jo laikas, dėmesys ir buvimas kartu. Būtent iš tokių akimirkų ir susideda tikroji tėvystė.
About the Author
