Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius birželio 4 d. dalyvauja Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame ministrai aptaria Šengeno erdvės padėtį, migracijos ir grąžinimų politiką, vizų sistemą, vidaus sienų kontrolės ateitį bei dabartinės geopolitinės aplinkos poveikį ES vidaus saugumui.
Posėdyje ministras V. Kondratovičius padėkojo Europos Komisijai už metinę Šengeno erdvės padėties ataskaitą ir teigiamai įvertino joje pažymėtas tendencijas – mažėjantį neteisėtų išorės sienų kirtimų skaičių ir didėjantį grąžinimo efektyvumą.
Kartu jis pabrėžė, kad saugumo aplinka tampa vis sudėtingesnė, o ataskaitoje pasigesta platesnės strateginės saugumo grėsmių analizės. Hibridinės grėsmės, su kuriomis vis dažniau susiduriama prie rytinių išorės sienų – oro erdvės pažeidimai dronais, kontrabandos balionai ar migrantų instrumentalizavimas – ataskaitoje jos nepaminėtos.
Daugiausia dėmesio ministras V. Kondratovičius skyrė vizų politikai – vienai prioritetinių sričių. Lietuva ne kartą Taryboje yra atkreipusi dėmesį į augantį Šengeno vizų išdavimą rusijos piliečiams, tačiau esminių pokyčių kol kas nematyti.
„Toliau augantis Šengeno vizų išdavimas Rusijos Federacijos piliečiams yra nepriimtinas ir kelia rimtą saugumo grėsmę. Tvirtai remiame tikslinę Vizų kodekso peržiūrą ir laukiame Komisijos teisėkūros pasiūlymo kuo skubiau“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Migracijos išorės aspekto klausimu buvo pabrėžta, kad siekdama paskatinti trečiąsias šalis bendradarbiauti readmisijos srityje, ES turi naudotis visomis turimomis priemonėmis – tiek paskatomis, tiek spaudimo svertais.
Vienas svarbiausių Šengeno erdvės ateities tikslų turėtų būti laisvo judėjimo atkūrimas ir laipsniškas ilgai besitęsiančios vidaus sienų kontrolės atsisakymas. Ministras V. Kondratovičius taip pat akcentavo, kad sutartiems Šengeno prioritetams įgyvendinti būtinas adekvatus finansavimas tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu, o sprendimai turėtų remtis nuolat atnaujinamu situacijos vaizdu – įskaitant duomenis apie vizų išdavimą, migracijos instrumentalizavimą ir kitas hibridines grėsmes.
Ministrai detaliai aptarė ir laikinosios apsaugos Ukrainos karo pabėgėliams ateitį – dabartinis jos galiojimas baigiasi 2027 m. kovą. Lietuva pasisako už šios apsaugos pratęsimą pilna apimtimi, kol tęsiasi karas ir nėra sąlygų saugiam grįžimui, įspėdama, kad jos nutraukimas sukeltų teisinių ir administracinių iššūkių valstybių narių sistemoms.
Kartu, pasak vidaus reikalų ministro, svarbu skatinti perėjimą prie kitų teisėto buvimo statusų, ypač dirbantiems asmenims, išlaikyti apsaugą pažeidžiamoms grupėms ir užtikrinti vieningą ES požiūrį, kad būtų išvengta antrinio judėjimo.
Aptardamas geopolitinę aplinką, ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad parama Ukrainai ir stabilumas Artimuosiuose Rytuose yra tiesiogiai susiję su ES vidaus saugumu, todėl būtinas glaudesnis ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas bei spartesnis keitimasis informacija. Ypatingą dėmesį jis skyrė augančioms hibridinėms grėsmėms, su kuriomis Lietuva susiduria kone kasdien.
„Pasikeitus saugumo situacijai regione, Lietuva susiduria su hibridinėmis grėsmėmis – nuo migracijos instrumentalizavimo iki oro erdvės pažeidimų bei GPS trikdžių. Tai rodo, kad ES lygmeniu vis dar trūksta vieningo supratimo ir greito reagavimo mechanizmų“, – teigė vidaus reikalų ministras.
ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje taip pat aptariami bendri vidaus saugumo iššūkiai, įskaitant organizuotą nusikalstamumą, kibernetines grėsmes, terorizmo rizikas bei geopolitinių konfliktų poveikį Europos saugumui.
About the Author
