Vilniaus miesto savivaldybė kartu su projekto rengėja sostinės viešųjų objektų plėtros ir valdymo bendrove Vilniaus vystymo kompanija pradeda miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo procesą. Tai yra planavimo ir teisinio reglamentavimo suderinimo etapas, kurio tikslas – pritaikyti svarbiausią miesto plėtros dokumentą prie pasikeitusių įstatymų, teismų praktikos bei realių pokyčių sostinėje.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis procesas yra techninio ir procedūrinio pobūdžio, jo sprendiniai palies įvairias sostinės sritis.
Procesas kaip programinės įrangos atnaujinimas
Vilniaus miesto bendrasis planas yra pagrindinis sostinės teritorijų vystymo dokumentas, nustatantis ilgalaikes miesto plėtros taisykles. Jame apibrėžiama, kur mieste gali būti statomi gyvenamieji namai, kur numatoma pramoninė plėtra, kur privalo išlikti žaliosios erdvės, o kur bus tiesiamos naujos gatvės bei inžineriniai tinklai.
Dabar galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 m. Jo keitimo procedūra, peržiūrint pamatines miesto plėtros strategijas ir tikslus, truko penkerius metus. Dabar pradedamas bendrojo plano koregavimas yra paprastesnis procesas – šiuo atveju nesiekiama kurti naujos miesto vizijos, bet norima užtikrinti, kad patvirtinti planai atitiktų realią situaciją, o teritorijų planavimo procedūros taptų paprastesnės ir aiškesnės.
„Tai tarsi programinės įrangos atnaujinimas. Miesto vizija lieka ta pati, tačiau taisome technines klaidas, reaguojame į naujus valstybės įstatymus, teismų sprendimus, realius gyvenimo pokyčius“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Pavyzdžiui, jau patvirtinus dabartinį bendrąjį planą, valstybės lygmeniu buvo baigtas rengti ir patvirtintas specialusis „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės planas. Rengiant miesto bendrąjį planą dar nebuvo tiksliai žinoma, kaip europinė vėžė kirs pietinę Vilniaus dalį ir kur tiksliai atsiras stotys bei inžineriniai koridoriai.
„Šiandien, kai valstybė jau yra patvirtinusi tikslią trasos vietą, privalome šiuos sprendinius sklandžiai integruoti į miesto dokumentus. Tai leis patikslinti funkcines zonas ties stotimi bei oro uostu ir užtikrins sklandžią nacionalinės reikšmės projekto plėtrą nekuriant papildomų suvaržymų aplinkinių sklypų savininkams“, – kalba V. Benkunskas.
Kodėl korekcijų imamasi būtent dabar?
Sprendimas koreguoti Vilniaus miesto bendrąjį planą priimtas atlikus išsamų jo sprendinių įgyvendinimo monitoringą, nustačius sritis, kuriose priimtos taisyklės pradėjo skirtis nuo realios miesto situacijos ar naujų valstybės reikalavimų.
„Miestas nuolat keičiasi, todėl ir jo pagrindinis planavimo dokumentas turi būti reguliariai peržiūrimas bei tikslinamas. Šiais pakeitimais siekiame pašalinti praktikoje išryškėjusius reglamentavimo neaiškumus, kurie dažnai apsunkindavo ir lėtindavo projektavimo procesus. Patikslinimai suteiks daugiau aiškumo architektams, plėtotojams ir gyventojams, sumažins administracinę naštą bei padės užtikrinti nuoseklią ir kokybišką Vilniaus plėtrą“, – sako Laura Kairienė, vyriausioji Vilniaus miesto architektė.
Pavyzdžiui, po bendrojo plano patvirtinimo įsigaliojo naujos Teritorijų planavimo, Želdynų bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų redakcijos, prie kurių savivaldybė privalo pritaikyti pagrindinį miesto dokumentą. Atsižvelgiama ir į teismų sprendimus, kaip Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. priimtą nutartį dėl mansardų ir antstatų aukštų skaičiavimo, kas tiesiogiai keičia iki šiol taikytą praktiką. Koregavimo procesu taip pat siekiama pašalinti technines kolizijas – kai kasdienėje veikloje pastebimi atvejai, kuomet skirtingų savivaldybės skyrių patvirtinti sklypų formavimo ar pertvarkymo dokumentai teisiškai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
„Remiantis išsamia stebėsenos ataskaita, suformuluotos 37 labai aiškios ir konkrečios užduotys, kurias įgyvendinsime koregavimo metu. Mūsų komandai patikėta atsakomybė profesionaliai suvaldyti šį procesą ir užtikrinti, kad kiekviena užduotis būtų atlikta kokybiškai bei skaidriai. Šio proceso vertė sostinei yra didžiulė – mes ne tik pašalinsime perteklinį reglamentavimą bei teisines kolizijas, bet ir sukursime aiškesnes taisykles, kurios leis miestui ir jo infrastruktūrai vystytis be dirbtinių kliūčių“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Kaip gali įsitraukti visuomenė?
Vilniaus bendrojo plano procesas yra atviras: gyventojai ir verslo atstovai savo pasiūlymus bei pastebėjimus raštu gali teikti viso sprendinių rengimo proceso metu – iki pat oficialaus viešojo svarstymo pabaigos, kuris yra preliminariai planuojamas 2026 m. III ketvirtį.
„Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad bendrojo plano koregavimas nėra miesto plėtros vizijos keitimas. Todėl nebus atsižvelgta į pasiūlymus, kurie prieštarauja pamatinei Vilniaus strategijai bei nustatytiems planavimo uždaviniams. Pavyzdžiui, prašymai leisti statyti pastatus želdynų ar miškų teritorijose arba oportunistiniai reikalavimai didinti sklypų užstatymo intensyvumą bei aukštingumą. Šis procesas yra skirtas tam, kad taisyklės taptų aiškesnės ir skaidresnės, o ne tam, kad jas sugriautume“, – teigia L. Joffė.
Argumentuotus pasiūlymus bei pastebėjimus dėl bendrojo plano koregavimo, atsižvelgiant į planavimo organizatoriaus (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) patvirtintą planavimo darbų programą, vilniečiai ir įmonės gali teikti šiais oficialiais būdais:
- raštu, adresuojant juos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (adresu: Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius);
- elektroniniu paštu, siunčiant adresu savivaldybe@vilnius.lt;
- elektroniniu būdu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą TPS „Vartai“ (interneto svetainėje www.planuojustatau.lt, suradus dokumentą pagal TPD Nr. K-RJ-13-25-676).
About the Author
