Vaikui susirgus, daugelį tėvų apima nerimas – ypač jei pakyla temperatūra, atsiranda vėmimas, viduriavimas ar skausmas. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, ar dar galima vaiką prižiūrėti namuose, ar jau reikėtų vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas karščiavimas ar virusinė infekcija reiškia būtinybę skubėti į ligoninę, tačiau yra simptomų, kurių ignoruoti negalima.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, tėvai dažniausiai sunerimsta vaikui pradėjus karščiuoti, skųstis skausmu, taip pat pasikartojus vėmimui ar viduriavimui.
„Tokiose situacijose pirmiausia rekomenduočiau įvertinti vaiko būklę kuo racionaliau. Jei vaikas karščiuoja ar jaučia skausmą, svarbu tinkamai parinkti priemones simptomams mažinti ir nepamiršti skysčių – vandens ar elektrolitų tirpalų. Ne visada reikia iš karto vykti į priimamąjį, tačiau būtina stebėti, ar būklė neblogėja“, – sako ji.
Kada namuose laukti nebereikėtų?
Vaistininkės teigimu, vienas svarbiausių signalų yra pakitęs vaiko elgesys. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas netampa neįprastai vangus, mieguistas, sunkiai pažadinamas arba, priešingai, labai dirglus.
„Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus vaikus, jei jie vemia ar viduriuoja. Sergant noroviruso ar rotaviruso infekcija, skysčių netenkama greitai, todėl didžiausia rizika tampa dehidratacija. Apie ją gali įspėti retas šlapinimasis, silpnumas, vangumas, o kūdikiams – ir įdubęs momenėlis“, – pažymi S. Korbutaitė.
Pasak vaistininkės, pavojinga, jei vaikas negeria arba negali išlaikyti skysčių, nes nuolat vemia, taip pat jei nesišlapina ilgiau nei 12 valandų, tampa sunkiai pažadinamas, pradeda greitai kvėpuoti ar padažnėja širdies plakimas.
„Norint išvengti dehidratacijos, sergant labai svarbu skysčius duoti nuolat, net ir mažais kiekiais. Geriau dažnai pasiūlyti po truputį, nei laukti, kol vaikas pats paprašys gerti“, – pataria ji.
Pavojingi karščiavimo signalai
Karščiavimas vaikams dažnai yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, tačiau svarbu vertinti ne vien termometro rodmenis, bet ir bendrą savijautą. Pasak S. Korbutaitės, sunerimti reikėtų tada, kai temperatūra yra aukšta – daugiau nei 39 laipsniai, ypač jei ji sunkiai krenta pavartojus vaistų.
„Būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei bet kokia padidėjusi temperatūra pasireiškia kūdikiui iki 3 mėnesių. Vyresniems vaikams reikėtų sunerimti, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas be aiškios priežasties“, – aiškina vaistininkė.
Ji pastebi, kad viena dažniausių tėvų klaidų – per mažos vaistų nuo skausmo ar karščiavimo dozės. Tokiu atveju temperatūra nekrenta arba sumažėja tik trumpam ir greitai vėl pakyla.
„Vaistai vaikams turi būti dozuojami pagal kūno svorį. Įprastai ibuprofeno dozė yra 10 mg/kg, paracetamolio geriamų formų – 15 mg/kg, o rektaliai vartojamų vaistų, pavyzdžiui, žvakučių – 15–20 mg/kg. Vis dėlto kiekvienu atveju būtina vadovautis konkretaus vaisto pakuotės lapeliu arba pasitarti su specialistu“, – primena S. Korbutaitė.
Kvėpavimo sutrikimai – ženklas nedelsti
Vieni aiškiausių pavojingų požymių yra susiję su kvėpavimu. Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą būtina, jei vaikas pradeda kvėpuoti dažnai, sunkiai ar paviršutiniškai, jei pamėlsta lūpos ar oda, atsiranda švokštimas arba dusulys ramybės būsenoje.
„Esant bet kuriam iš šių simptomų reikia skubios pagalbos, nes galima hipoksija – būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies“, – įspėja vaistininkė.
Pasak jos, tėvai į vaistinę konsultuotis dažniausiai kreipiasi vakarais, savaitgaliais arba tada, kai gydytojų darbo laikas jau pasibaigęs. Dalis jų nori pasitikslinti, ar galima naudoti tas pačias priemones, kurios padėjo ankstesnio susirgimo metu, kiti klausia, ar simptomai dar leidžia vaiką stebėti namuose.
Kai liga užklumpa staiga
Vaistininkė prisimena atvejį, kai gripo susirgimų piko metu į vaistinę užsuko tėtis, sunerimęs dėl staiga mažamečiui vaikui pakilusios temperatūros. Konsultacijos metu paaiškėjo, kad šeimoje jau buvo gripo atvejis – vyresnis vaikas susirgo darželyje, o netrukus simptomai pasireiškė ir jaunesniam, dar dvejų metų neturinčiam vaikui.
„Aptarėme, kaip atsargiai ir saugiai atlikti gripo testą, kada, kiek ir kokių vaistų nuo temperatūros duoti vaikui. Taip pat rekomendavome net ir esant neigiamam testo rezultatui kreiptis į gydymo įstaigą, nes mažų vaikų būklė gali keistis greitai“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
S. Korbutaitė pabrėžia, kad svarbiausia tėvams – nepanikuoti, bet ir nenuvertinti simptomų. Jei vaikas yra budrus, geria skysčius, šlapinasi, o temperatūra krenta pavartojus vaistų, dažnai būklę galima stebėti namuose.
About the Author
