VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ ratifikavimo
2026-06-03
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Krikščionių profsąjunga), susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ratifikavimo“ projektu, su juo susijusiais Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimais bei originaliu Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos (toliau TDO) Nr. 190 dokumentu anglų bei prancūzų kalbomis, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, reikšdama susirūpinimą dėl siūlomo teisinio reguliavimo ir galimų jo teisinių, socialinių bei ilgalaikių pasekmių Lietuvai, taip pat ragindama nepritarti šios Konvencijos ratifikavimui.
Krikščionių profsąjunga pritaria siekiui stiprinti darbuotojų apsaugą nuo mobingo, psichologinio smurto, seksualinio priekabiavimo ir kitų netinkamo elgesio formų darbo aplinkoje. Darbuotojo orumo apsauga, saugi darbo aplinka ir veiksmingos teisinės gynybos priemonės yra svarbūs socialinio teisingumo ir žmogaus teisių apsaugos principai.
Tačiau šių tikslų įgyvendinimas negali tapti priemone Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti dviprasmiškas, nepakankamai apibrėžtas ar visuomenėje plačias diskusijas keliančias sąvokas, kurių turinys ateityje galėtų būti plečiamas administraciniu ar teisminiu aiškinimu.
SĄVOKŲ PROBLEMATIKA
Ypatingą susirūpinimą kelia siūlymas Darbo kodekse įtvirtinti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoką. Oficialiame anglų k. TDO konvencijos Nr. 190 tekste, 1-ojo str. pateiktuose apibrėžimuose, ši sąvoka siejama ne tik su biologine lytimi (sex), bet ir su socialine lytimi (gender).
Pažymėtina, kad socialinės lyties (gender) sąvoka buvo viena pagrindinių visuomeninių, teisinių ir politinių diskusijų temų svarstant Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvenciją).
Būtent TDO konvencijos NR. 190 kontekste pateikiamas lyčių sampratos dualizmas suponuoja, jog kalbama apie tai, kas yra ir Stambulo konvencijos 3 straipsnyje c punkte, t.y. „socialinės lyties“ arba „lyties socialiniu aspektu“ (angl. gender) sąvoką, kuri, priešingai biologinei lyties sampratai – lytis yra ne biologinė duotybė, bet kiekvieno asmens pasirinkimas, socialinis konstruktas: „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.
Todėl prieš priimant sprendimą dėl Konvencijos ratifikavimo ir jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę būtina aiškiai atsakyti, kokios apimties teisinės pasekmės kiltų Lietuvos teisės sistemai bei kaip būtų užtikrintas teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo principų laikymasis. Taip pat svarbu įvertinti, ar kartu su darbuotojų apsaugos stiprinimui skirtomis nuostatomis į nacionalinę teisę nebūtų perkeliamos platesnės socialinės lyties (gender) sampratos interpretacijos, dėl kurių Lietuvos visuomenėje, politinėje ir teisinėje bendruomenėje iki šiol nėra pritarimo.
TDO KONVENCIJOS NR. 190 PRIĖMIMO IR FORMAVIMOSI KONTEKSTASVertinant Konvencijos nuostatas svarbu atsižvelgti į jos rengimo ir priėmimo aplinkybes.
Nuo 2012 m. TDO vykdė projektą „Gender Identity and Sexual Orientation: Promoting Rights, Diversity and Equality in the World of Work“ (lietuviškai – „Lyčių tapatybė ir seksualinė orientacija: teisių, įvairovės ir lygybės skatinimas darbo santykiuose”) (PRIDE), kurio tikslas buvo analizuoti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės apraiškas darbo santykiuose bei teikti rekomendacijas dėl darbuotojų apsaugos stiprinimo. 2018 m. lapkričio mėn. TDO ekspertams buvo pristatyti šio projekto rezultatai, o vėliau pradėtas Konvencijos Nr. 190 rengimo procesas.
2018 m. JT Žmogaus teisių komisaro biuro programinė apžvalgoje „Jungtinių Tautų vaidmuo kovojant su diskriminacija ir smurtu prieš asmenis dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės – programinė apžvalga” buvo akcentuojama, kad šios tarptautinės sutarties tikslas yra kovoti su LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų, transseksualų, interseksualų ir neapsisprendę dėl savo lyties) diskriminacija darbo santykiuose.
Vertinant TDO konvencijos nuostatas bei sąvokas negalima ignoruoti platesnio tarptautinio konteksto, kuriame buvo nagrinėjami seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir diskriminacijos klausimai. Taip pat būtina aiškiai įvertinti, kokios konkrečiai sąvokos ir kokiu mastu būtų perkeliamos į Lietuvos teisę bei kokias teisines pasekmes tai galėtų sukelti ateityje.
DĖL TEISINIO AIŠKUMO
Vienas esminių demokratinės valstybės teisės principų yra teisinio aiškumo principas, reikalaujantis, kad teisės normos būtų suprantamos, tikslios ir prognozuojamos.
Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad Konvencijos nuostatos galėtų būti perimamos tik iš dalies arba nacionaliniu lygmeniu aiškinamos siauriau. Tačiau pagal tarptautinės teisės principus ratifikuotos tarptautinės sutartys aiškinamos atsižvelgiant į jų oficialų tekstą, tikslus ir priėmimo kontekstą. Oficialiuose TDO konvencijos Nr. 190 tekstuose anglų ir prancūzų kalbomis nėra numatytos galimybės ratifikuoti Konvenciją taikant tik biologinės lyties (sex) sampratą, atsisakant kitų tekste vartojamų lyties sąvokų turinio. Dokumento originaliame tekste aiškiai toliau yra naudojamas lyties bendrinis apibrėžimas, kuris apima abi anksčiau minėtas lyties sąvokas.
Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nacionaliniu lygmeniu ilgalaikėje perspektyvoje būtų įmanoma atriboti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoką nuo platesnių socialinės lyties (gender) sampratos interpretacijų. Egzistuoja rizika, kad naujai į nacionalinę teisę įvedamų sąvokų turinys ateityje būtų formuojamas administracinėje ar teismų praktikoje, remiantis tarptautinių organizacijų dokumentais, rekomendacijomis ir interpretacijomis. Tai sukeltų teisinio neapibrėžtumo riziką ir prieštarauti teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisėkūros aiškumo principams.
DĖL TEISINIO REGULIAVIMO BŪTINUMO
Svarbu priminti, kad Lietuvos teisėje jau egzistuoja visi teisiniai instrumentai, skirti kovai su seksualiniu priekabiavimu ir diskriminacija. Net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame Konvencijos ratifikavimo aiškinamajame rašte (3 punkte) patvirtinama, jog Konvencijos nuostatos jau yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos teisėje.
Aiškinamajame rašte pateikiamas platus galiojančių teisės aktų sąrašas, kuriame nurodoma, kad darbuotojų apsauga nuo smurto, priekabiavimo, diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų jau yra užtikrinama: LR Konstitucijoje, LR darbo kodekse, LR baudžiamajame kodekse, LR lygių galimybių įstatyme, LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, LR valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, kituose teisės aktuose.
Taip pat aiškinamajame rašte 3 dalies 26 punkte konstatuojama, kad Konvencijos nuostatos jau yra inkorporuotos į Lietuvos teisę ir kad po ratifikavimo nereikės priimti naujų ar keisti galiojančių teisės aktų.
Todėl kyla klausimas: kokią konkrečią teisinę problemą sprendžia Konvencijos ratifikavimas, jei jos pagrindinės nuostatos jau dabar galioja Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje? Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad naujas reguliavimas turi būti kuriamas tik tada, kai egzistuojančios priemonės yra nepakankamos siekiamam tikslui pasiekti.
Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja tokia teisinė spraga, tą patvirtina ir SADM parengtas aiškinamasis raštas, tačiau su šia Konvencija galimai nepastebimai bandoma į Lietuvos teisę įvesti svetimas ideologines nuostatas, sąvokas turėsiančias teisines bei socialines pasekmes ateityje.
DĖL ES TARYBOS SPRENDIMO
Aiškinamajame rašte remiamasi 2024 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu (ES) 2024/1018. Tačiau pažymėtina, kad minėtu sprendimu valstybės narės yra raginamos ratifikuoti Konvenciją, tačiau nėra nustatoma besąlyginė pareiga tai padaryti. Galutinis sprendimas dėl Konvencijos ratifikavimo išlieka Lietuvos Respublikos Seimo politinės ir teisinės atsakomybės klausimu.
Seimas turi teisę ir pareigą savarankiškai įvertinti siūlomo reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinio aiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, taip pat atsakyti į klausimą, kokią realią problemą išspręs šis naujas dokumentas, kurios iki šiol Lietuvos teisė negalėjo išspręsti.
SIŪLYMAI
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome:
1. Atsisakyti Darbo kodekse įtvirtinti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoką arba ją suformuluoti taip, kad nekiltų galimybės ateityje jos aiškinti kaip apimančios socialinės lyties tapatybės ar lyties raiškos kategorijas.
2. Koncentruotis į veiksmingų darbuotojų apsaugos nuo mobingo, psichologinio smurto ir seksualinio priekabiavimo mechanizmų stiprinimą.
3. Tobulinti esamų teisės aktų taikymo praktiką ir užtikrinti efektyvesnį nukentėjusių darbuotojų teisių gynimą.
4. Užtikrinti, kad teisėkūros procese būtų laikomasi teisinio aiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų.
Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius atsakingai įvertinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 ratifikavimo būtinumą, jos santykį su jau galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu bei galimas ilgalaikes teisines pasekmes Lietuvos teisės sistemai.
Darbuotojų apsauga nuo smurto, priekabiavimo ir diskriminacijos turi būti stiprinama ne kuriant naujas ir nevienareikšmiškai interpretuojamas teisines konstrukcijas, bet tobulinant jau veikiančius teisinius mechanizmus, užtikrinant veiksmingą jų taikymą praktikoje bei laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisėkūros principų.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
About the Author
