Daliai gyventojų atsiėmus sukauptas II pensijų pakopos lėšas beveik pusė šių pinigų nebuvo nei išleisti, nei investuoti, nei panaudoti ilgalaikiams tikslams. Apie tai, kokias rizikas tai kelia ir ką vertėtų daryti su atsiimtais pinigais, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo likę apie 47 proc. atsiimtų pensijų lėšų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Papildomai, apie 12% visų atsiimtų pinigų buvo išgryninti.
„Dalis žmonių jau pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau tikėtina, kad nebuvo apsisprendę, ką su jomis daryti toliau. Todėl dabar pinigai guli einamojoje sąskaitoje ir praranda perkamąją galią – nuvertėja dėl paskutiniu metu augančios infliacijos. Finansų planavimo požiūriu tai vienas neefektyviausių sprendimų“, – sako L. Načajienė.
Vidutiniškai per metus prarandama beveik 1 000 eurų
Ekspertė primena, kad II pakopos fondų ilgalaikė istorinė grąža siekia apie 7–9 proc. per metus. Todėl net keli mėnesiai, kai pinigai nėra investuojami, gali reikšti prarastą galimybę.
„Pavyzdžiui, jei vidutinę 6 tūkst. eurų sumą atsiėmęs žmogus ją toliau investuotų su 8 proc. metine grąža, vien per pirmuosius metus jo investicijos paaugtų apie 500 eurų. Įvertinus ir papildomas valstybės skatinamąsias įmokas, kurios per metus siekia 400 eurų, bendrai per metus vidutinis II pakopos lėšas atsiėmęs gyventojas praranda beveik 1 tūkst. eurų. Žinoma, investicijų rezultatai nėra garantuoti ir rinkos gali svyruoti, tačiau šis pavyzdys parodo, kad neįdarbinti pinigai taip pat turi kainą“, – akcentuoja L. Načajienė.
Pasak jos, problema yra ne vien tai, kad žmonės atsiėmė pinigus. Daug didesnė rizika atsiranda tada, kai atsiimtos lėšos neturi plano.
„Jeigu pinigus išsiimame iš pensijų sistemos ir jų neinvestuojame, prarandame sudėtinių palūkanų efektą. Tai reiškia, kad ateityje mažėja ne tik pati sukaupta suma, bet ir grąža, kurią ši suma galėjo uždirbti per ateinančius metus ar dešimtmečius“, – pabrėžia banko ekspertė.
Kur nukreipti atsiimtas lėšas?
Prieš priimant sprendimą atsiimti lėšas vertėtų atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau. Anot ekspertės, jeigu atsakymo nėra, geriau neskubėti.
„Reformos „langas“ atviras iki 2027 m. pabaigos, todėl sprendimo nereikėtų priimti impulsyviai. Jei abejojate, pirmiausia galite sustabdyti II pakopos įmokas, pasipraktikuoti investuoti savarankiškai ir tik tada nuspręsti, ar tai tikrai yra geriausias kelias“, – teigia L. Načajienė.
Jei vis dėlto jau atsiėmėte lėšas arba tvirtai nusprendėte tai padaryti, ekspertė rekomenduoja išlaikyti investavimo logiką. Vienas paprasčiausių būdų – nukreipti pinigus į III pakopos pensijų fondus ar kitus ilgalaikius investavimo instrumentus.
„Svarbiausia, kad pinigai ir toliau turėtų tikslą – jei jie buvo skirti pensijai, logiška juos toliau investuoti savo senatvei. III pakopa leidžia kaupti lanksčiau, pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, o kartu išlaikyti ir ilgalaikio investavimo kryptį – lėšos netampa kasdienio vartojimo pinigais, todėl daugeliui pasitraukusių tai priimtina alternatyva“, – aiškina L. Načajienė.
Pasak jos, indėlis ar pinigų laikymas sąskaitoje gali būti laikinas sprendimas, jei reikia saugumo ar dar nesate apsisprendę. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu tai dažniausiai neprilygsta investavimui.
Pataria kaupti visose trijose pakopose
L. Načajienė primena, kad II pakopa sukurta kaip ilgalaikė sistema, papildanti „Sodros“ pensiją. Norint senatvėje išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, pensija turėtų siekti apie 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad valstybinė pensija ateityje sudarys apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Papildomas kaupimas II pakopoje gali šį rodiklį padidinti iki maždaug 50–60 proc., o likusią dalį gali padėti užtikrinti kaupimas III pakopoje.
„Pensijai kaupiame tam, kad senatvėje turėtume stabilesnes pajamas ir mažiau priklausytume vien nuo valstybės mokamos pensijos. Todėl sprendimą likti kaupti ar atsiimti lėšas reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek pinigų gausime šiandien, o pagal tai, kiek pajamų neteksime ateityje. Kitaip tariant, pasitraukę atsisakome dalies būsimo finansinio saugumo, kurį galėjo sukurti toliau investuojamos lėšos, valstybės paskata ir ilgas kaupimo laikotarpis“, – sako L. Načajienė.
Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
About the Author
