Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta
Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą.
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.
Panašios tendencijos matomos ir kitose Baltijos šalyse – pasiruošimą netikėtumams su emociniu stabilumu ir ramybe sieja 25 proc. Latvijos bei 27 proc. Estijos gyventojų.
BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovės Ans Variakojienės teigimu, žmonės ieško sprendimų, kurie leistų jaustis ramiau ir užtikrinčiau įvairiose gyvenimo situacijose.
„Matome, kad žmonės draudimą vis dažniau renkasi ne tik dėl finansinės apsaugos, bet ir dėl didesnės vidinės ramybės – galimybės kasdienybėje jaustis užtikrinčiau ir mažiau nerimauti dėl to, ko negalime numatyti. Būtent todėl ir mūsų komunikacijos kryptis šiandien kalba ne apie baimę ar nelaimes, o apie pasiruošimą gyvenimui bei ramybę, kuri leidžia daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems, kasdieniams planams ir tam, kas iš tiesų svarbu“, – sako A. Variakojienė.
Psichologės Sonatos Vizgaudienės teigimu, požiūris į gyvenimo kokybę pastaraisiais metais pastebimai keičiasi – vien finansinio saugumo žmonėms nebepakanka.
„Anksčiau finansinis saugumas buvo suvokiamas kaip pagrindinis stabilumo garantas. Tačiau šiandien vis daugiau kalbame apie bendrą žmogaus gyvenimo kokybę, kurioje svarbią vietą užima tiek fizinė, tiek emocinė sveikata. Žmonės supranta, kad vien tik finansinio pagrindo nebeužtenka – emocinė savijauta tampa vienu svarbiausių gerovės elementų“, – sako psichologė.
Kasdienė įtampa kaupiasi nepastebimai
S. Vizgaudienė atkreipia dėmesį, kad emocinį nuovargį dažnai lemia ne vien dideli sukrėtimai, bet ir nuolat besikaupiantis vadinamasis „nematomas krūvis“ – kasdieniai rūpesčiai, planavimas, atsakomybės bei nuolatinis bandymas viską suspėti.
„Tai smulkūs, kasdieniai dalykai, kurie atrodo savaime suprantami – pasirūpinti buitimi, šeima, įvairiais praktiniais klausimais. Visa tai reikalauja daug energijos, tačiau dažnai šio krūvio net neįvertiname. Ilgainiui jis kaupiasi ir tampa emocinio išsekimo priežastimi“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Pasak jos, pirmas žingsnis mažinant įtampą – sąmoningai įsivertinti, kiek atsakomybių žmogus prisiima kasdien, ir pripažinti, kad visko kontroliuoti neįmanoma.
„Labai svarbu pastebėti tą nematomą krūvį ir nebijoti dalintis atsakomybėmis su artimaisiais ar partneriais. Dažnai žmonės mano, kad tik jie vieni viską gali tinkamai suorganizuoti, tačiau ilgainiui tai tampa per didele našta. Net ir nedideli pasidalijimai kasdienėmis užduotimis gali reikšmingai sumažinti emocinę įtampą“, – teigia psichologė.
Pasiruošimas – raktas į vidinę ramybę
Viena svarbiausių emocinio stabilumo sąlygų, pasak psichologės – gebėjimas pripažinti, kad ne viską galima kontroliuoti, tačiau galima pasiruošti įvairioms situacijoms.
„Žinojimas ir pasiruošimas labai mažina įtampą. Kai žmogus žino, ką darytų vienoje ar kitoje situacijoje, atsiranda daugiau aiškumo ir vidinės ramybės. Neapibrėžtumo visiškai panaikinti negalime, tačiau galime sumažinti stresą pasiruošdami tam, ką galime numatyti“, – akcentuoja S. Vizgaudienė.
BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovės teigimu, būtent aiškumas ir užtikrintumas kasdienybėje šiandien tampa viena svarbiausių geros savijautos sąlygų.
„Dažnai daugiausia įtampos kelia ne pati situacija, o nežinomybė. Kai žmogus iš anksto žino, kaip elgtųsi nutikus netikėtumui, jaučiasi gerokai ramiau. Todėl vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kurie padėtų kasdienybėje turėti daugiau aiškumo ir mažiau rūpesčių – vienas jų gali būti ir draudimas“, – pabrėžia A. Variakojienė.
Kada emocinis nuovargis tampa pavojingas?
Pasak psichologės, emocinis nuovargis dažnai pasireiškia ne iš karto, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius signalus.
„Vieni dažniausių ženklų – nuolatinis nuovargis, dirglumas, prastesnė nuotaika, išsiblaškymas, miego ar valgymo sutrikimai. Taip pat signalas yra situacijos, kai nebedžiugina anksčiau malonumą teikusios veiklos arba žmogus nuolat jaučiasi įsitempęs ir negali atsipalaiduoti net po poilsio“, – vardija S. Vizgaudienė.
Ji pabrėžia, kad emocinį stabilumą stiprina ne tik dideli sprendimai, bet ir kasdieniai įpročiai – aiškesnės ribos, poilsis, pokalbiai su artimaisiais bei mažesnis spaudimas viską kontroliuoti.
„Labai svarbu nepamiršti įprasto gyvenimo – kasdienių veiklų, malonių ritualų, bendravimo. Net ir sudėtingais laikais būtent paprasti dalykai žmogui padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir jausmą, kad gyvenimas tęsiasi“, – sako psichologė.
Apklausą draudimo bendrovės BTA užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kovo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta 1 000 18–74 metų amžiaus žmonių.
About the Author
