Ne visi valstybinės žemės plotai gali būti naudojami kaip atskiri žemės sklypai. Tarp privačių ar nuomojamų sklypų įsiterpę nedideli valstybinės žemės plotai gali būti parduodami arba išnuomojami besiribojančių žemės sklypų savininkams ar naudotojams. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paaiškina, kokiais atvejais tai galima padaryti ir kokios procedūros taikomos.
Kada įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas
Privačios žemės savininkai gali įsigyti iki 3 hektarų dydžio įsiterpusius valstybinės žemės plotus, esančius tarp jų valdomų žemės sklypų.
Taip pat gali būti parduodami iki 3 hektarų dydžio valstybinės žemės plotai, esantys tarp privačių sklypų ir kelių, geležinkelių, miškų ar vandens telkinių, jei juose negalima suformuoti savarankiškų racionalių žemės sklypų su privažiavimo keliais.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų projektavimo reikalavimuose nustatyta, kad mažiausias racionalaus žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydis yra 10 arų. Todėl mažesni žemės plotai teritorijose, kuriose numatyta tik žemės ūkio veikla, gali būti parduodami arba išnuomojami kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai, net jei jie ribojasi su keliu.
Tačiau ne kiekvienas įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduotas. Jei savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, jos įsigyti negalima. Ribojimai taikomi ir saugomose teritorijose, valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose bei biosferos stebėsenos teritorijų rekreacinėse zonose. Tokiose vietovėse valstybinė žemė paprastai neparduodama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, pavyzdžiui, kai kalbama apie tarp privačių žemės sklypų įsiterpusius ir žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti iki 1 hektaro ploto žemės plotus.
Parduodamo įsiterpusio žemės ploto vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, kuriuos kasmet parengia VĮ Registrų centras. Išsami informacija apie tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo nustatytos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, pateikiama masinio žemės vertinimo ataskaitose. Jas galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Kada įsiterpęs sklypas gali būti išnuomotas
Jei įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi ne su privačia nuosavybe, o su nuomojamu valstybinės žemės sklypu, tokio ploto įsigyti negalima. Tačiau jį gali išsinuomoti gretimo sklypo naudotojas.
Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami žemės ūkio veiklai ir įsiterpę tarp naudojamų žemės sklypų. Miestų teritorijose, kurios miestams buvo priskirtos po 1995 m. birželio 1 d., tokių plotų dydis negali viršyti 0,04 hektaro, o kaimo gyvenamosiose vietovėse – 3 hektarų.
Įsiterpusio sklypo įsigijimui ar nuomai būtinas žemės valdos projektas
Gavus prašymą įsigyti arba išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, įvertinama, ar jis atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus. Jei atitinka, rengiamas žemės valdos projektas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo arba žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jame suformuojamas įsiterpęs žemės sklypas ir numatoma jo sujungimo su besiribojančiu pagrindiniu sklypu galimybė. Vėliau suprojektuotas žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, o tuomet vykdomos jo pardavimo arba nuomos procedūros.
Svarbu žinoti, kad įsigytas arba išsinuomotas įsiterpęs žemės sklypas negali būti naudojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Per 6 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo jis turi būti sujungtas su besiribojančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu į vieną sklypą. Šis sujungimas atliekamas pirkėjo arba nuomininko lėšomis, todėl galimybė sujungti žemės sklypus turi būti įvertinta ir numatyta dar rengiant žemės valdos projektą.
Įsiterpusių sklypų pardavimų ir nuomos statistika
NŽT duomenimis, nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 1 dienos buvo gauti 343 prašymai parduoti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus. Iš jų patenkinti 235 prašymai, atmesti 96, o dar 12 prašymų šiuo metu nagrinėjami. Per tą patį laikotarpį dėl tokių žemės sklypų nuomos gauti 4 prašymai, iš kurių 3 buvo patenkinti.
Dažniausiai prašymai atmetami todėl, kad pageidaujamas plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto kriterijų, teritorija nėra numatyta žemės ūkio veiklai arba pageidaujamas plotas nesiriboja su asmens valdomu žemės sklypu. Praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai atsisako tęsti procedūras įvertinę įsiterpusių žemės plotų formavimo išlaidas.
Įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas ir Vyriausybės patvirtinta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka.
About the Author
