Prasidėjus kelionių sezonui, tūkstančiai lietuvių planuojasi vasaros atostogas, o dalis jų poilsiui negaili ir keturženklių sumų. „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kiek Lietuvos gyventojai šiemet ketina išleisti atostogoms, o finansų specialistai primena, kodėl šias išlaidas svarbu planuoti iš anksto ir kokią pajamų dalį apskritai rekomenduojama skirti poilsiui.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, didžioji dauguma – 61 proc. – gyventojų vasaros atostogoms šiemet planuoja išleisti iki 1 tūkst. eurų asmeniui, o daugiau nei 1 tūkst. eurų biudžetą numato mažiau nei penktadalis – 18 proc. apklaustųjų.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tokie gyventojų planai dera su įprasta finansų planavimo praktika – atostogoms dažniausiai rekomenduojama skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų.
„Atostogos neturėtų būti spontaniškas pirkinys, po kurio tektų iš naujo dėlioti mėnesio biudžetą. Jeigu žmogus uždirba šių metų vidutinį atlyginimą – apie 1,4 tūkst. eurų į rankas – jo metinės pajamos siekia maždaug 17,2 tūkst. eurų. Tokiu atveju 5–10 proc. ir siektų maždaug 860–1,7 tūkst. eurų. Tad apklausoje matoma 1 tūkst. eurų suma daugeliui gyventojų atrodo gana racionali – ji leidžia planuoti kokybišką poilsį, bet neapsunkina kasdienio biudžeto“, – skaičiuoja J. Ivaška.
Tyrimas atskleidė, kad daugiausia – 27 proc. – gyventojų vasaros atostogas planuoja „sutalpinti“ į 500–1 tūkst. eurų biudžetą. Dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų nurodė atostogoms skirsiantys 200–500 eurų.
Poilsiui išleisti didesnę sumą ketina kur kas mažiau apklaustųjų: 1–2 tūkst. eurų atostogoms numato 14 proc. gyventojų, daugiau kaip 2 tūkst. eurų – 4 proc. Maždaug kas aštuntas respondentas dar nėra suplanavęs vasaros poilsio biudžeto, o kas dešimtas karštuoju metu sezonu visai neplanuoja atostogauti.
Kokybiškos atostogos – nebūtinai brangios
Mažiausias pajamas – iki 500 eurų per mėnesį – gaunančiųjų grupėje atostogauti neplanuoja beveik penktadalis, o daugiau nei pusė vasaros poilsiui ketina skirti ne daugiau kaip 500 eurų.
Vis dėlto duomenys rodo, kad mažesnės pajamos nebūtinai reiškia visišką poilsio atsisakymą. Pavyzdžiui, tarp bedarbių neatostogauti planuoja 14 proc., o didžiausia jų dalis – 35 proc. – atostogoms taip pat numato skirti 200–500 eurų biudžetą.
„Atostogos ne visada reiškia brangią kelionę. Tai gali būti trumpesnis poilsis Lietuvoje, kelios dienos pas artimuosius ar atokvėpis nuo rutinos gamtos prieglobstyje. Svarbiausia, kad žmogus pagal savo galimybes rastų būdą pailsėti ir tai darytų nepakenkdamas savo finansinei situacijai“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Didžiausių pajamų grupėje situacija – visai kitokia. Čia daugiau nei 1 tūkst. eurų atostogoms planuoja skirti 40 proc. gyventojų. Dar ryškiau išsiskiria vadovai: 42 proc. jų ketina išleisti daugiau nei 1 tūkst. eurų, o dažniausiai minima suma šioje grupėje siekia 1–2 tūkst. eurų.
Vidutines pajamas gaunančių grupėse dažniausiai planuojamas kuklesnis biudžetas – smulkūs verslininkai, specialistai ir tarnautojai paprastai renkasi 500–1 tūkst. eurų kainuosiančias atostogas.
Tarp pensininkų išsiskiria kita tendencija – maždaug kas penktas jų šiemet visai neplanuoja atostogauti. Be to, vyresni nei 56 metų gyventojai dažniau nei kitos amžiaus grupės teigia dar nežinantys, kiek galėtų skirti poilsiui.
„Šie skirtumai rodo, kad atostogos gyventojams nėra vien poilsio klausimas – tai ir finansinių galimybių atspindys. Akivaizdu, kad didesnės pajamos suteikia daugiau pasirinkimo: galima rinktis tolimesnę kelionę, ilgesnį poilsį ar patogesnes sąlygas. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau ieško būdų tilpti į mažesnį biudžetą arba poilsio planus apskritai atideda“, – pastebi J. Ivaška.
Atostogų biudžetas: ką svarbu įvertinti prieš kelionę?
Pasak „Urbo“ banko atstovo, kai kurie lėšas atostogoms taupo visus metus, kiti kelionėms nevengia ir pasiskolinti.
„Prieš vasarą įprastai matome didesnį susidomėjimą vartojimo paskolomis. Žinoma, žmonės planuoja ne tik atostogas, bet ir būsto remontus, automobilių įsigijimą, vaikų stovyklas, kitas sezonines išlaidas. Skolintis savaime nėra blogas sprendimas, jei jis yra apgalvotas. Problema atsiranda tada, kai paskola tampa būdu išleisti daugiau, nei žmogus gali sau leisti“, – akcentuoja J. Ivaška.
Anot jo, planuojant atostogas svarbu įvertinti ne tik pačios kelionės kainą, bet ir tai, kas laukia grįžus. Po atostogų vis tiek reikės mokėti būsto paskolą ar nuomą, komunalinius mokesčius, dengti kasdienes išlaidas, o netikėtiems atvejams – pavyzdžiui, automobilio remontui ar sveikatos išlaidoms – turėtų likti finansinis rezervas.
„Viena paprasčiausių taisyklių – atostogų neplanuoti iš paskutinių pinigų. Net ir po kelionės sąskaitoje turėtų likti suma, leidžianti ramiai sulaukti kito atlyginimo. Jeigu žmogus supranta, kad po atostogų teks skolintis kasdienėms išlaidoms arba vėluoti dengiant įsipareigojimus, tai – signalas, kad pasirinktas biudžetas poilsiui yra per didelis“, – pabrėžia „Urbo“ banko atstovas.
Jis primena, kad kasdieniam biudžetui galima taikyti paprastą 50/30/20 taisyklę: apie pusę pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, iki trečdalio – norams ir laisvalaikiui, o dalį pajamų atsidėti taupymui ar finansiniam rezervui.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie planuojamą vasaros atostogų biudžetą buvo atlikta 2026 m. balandžio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 021 respondentas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
