6 iš 10 darbuotojų Lietuvoje tvirtina: jiems yra svarbu, kad informacija apie jų įmonę dalintųsi organizacijos vadovas, rodo šalies gyventojų apklausa. Tačiau dar didesnę reikšmę darbuotojai teikia tiesioginių vadovų komunikacijai: tą įvardija net 9 iš 10 apklaustųjų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak komunikacijos agentūros „Bosanova“ projektų direktorės Kamilės Urbonaitės, tiesioginių vadovų įtraukimas sutrumpina komunikacijos kelią ir leidžia išvengti neteisingų interpretacijų. Ilgainiui tai gali prisidėti prie didesnės darbuotojų motyvacijos, geresnio įsitraukimo ir veiklos rezultatų.
„Lyderystė lemia daug: dirbantieji nori girdėti ne tik organizacijos vadovą, bet ir tiesioginius vadovus, nes būtent jie ir yra arčiausiai darbuotojų. Todėl vadovams, kurie daugiausiai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, tenka ypač svarbus vaidmuo. Papildomai išskirčiau tuos atvejus, kai vyksta pokyčiai, yra jautrios informacijos, tada itin svarbu, kad vadovai būtų tinkamai pasiruošę ir perteiktų kolegoms tą pačią žinutę, kuri vėliau bus skleidžiama ir kitais kanalais“, – sako K. Urbonaitė.
Nori aiškesnės ir tikslesnės informacijos
Vis dėlto, atlikta apklausa atskleidžia ir neraminančią tendenciją: 40 proc. apklaustųjų skundžiasi, kad vidinė informacija yra nepakankamai aiški ir tiksli. Aiškesnės informacijos dažnai pritrūksta ir patiems vadovams: vidinės informacijos aiškumo trūkumą įvardija absoliuti dauguma (51 proc.) žemiausios grandies vadovų ir 46 proc. vidurinio lygio vadovų.
Duomenys rodo ir tai, kad svarbi informacija įmonėse taip pat dažnai nepasiekia dalies darbuotojų. Apie vadovybės pranešimus ar sprendimus oficialiais kanalais sužino tik kas antras apklaustasis. Naujienos apie kolegas ir jų veiklą pasiekia trečdalį darbuotojų, o su jo veikla tiesiogiai susijusi informacija vidutiniškai nepasiekia kas trečio darbuotojo. Gerai informuojami apie svarbiausius darbovietės įvykius jaučiasi tik 38 proc. apklaustųjų.
„Aiški, atvira vidinė komunikacija mažina erdvę gandams. Žinant, kad darbuotojai itin vertina vadovų, ypač tiesioginių, komunikaciją, ji gali būti labai svarbi ašis, padedanti geriau suprasti dalykus ir pokyčius. Paprastas patarimas: reguliarūs susitikimai su įmonės vadovais, kur darbuotojai ne tik galėtų išgirsti naujienas, bet ir užduoti klausimus, galėtų būti gera pradžia pokyčiams. Apklausos duomenimis, dabar tokie susitikimai su vadovais reguliariai vyksta tik maždaug trečdalyje įmonių“, – atkreipia dėmesį K. Urbonaitė.
Pataria, nuo ko pradėti
Kaip teigia komunikacijos ekspertė, atlikta apklausa patvirtina, kaip svarbu vadovus įtraukti į kiekvienos įmonės komunikaciją. Pasak jos, jei vadovams trūksta drąsos ar užtikrintumo kalbėti viešai, galima pagalvoti apie tikslinius mokymus, kurie padės jaustis drąsiau ir šį įgūdį sustiprinti.
„Dar vienas galimas sprendimas – vadovus įtraukti į komunikaciją per kitas, mažiau tiesiogines priemones: laiškus darbuotojams, vaizdo turinį ir pan. Vis dėlto, universalių šio iššūkio sprendimų dažniausiai nėra, o kokybiniam vidinės komunikacijos pokyčiui pirmiausia reikalingas vidinės komunikacijos auditas. Ši priemonė padėtų įvertinti organizacijos komunikacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, identifikuoti pagrindines spragas ir pasirinkti tinkamiausias tolesnių veiksmų kryptis“, – teigia komunikacijos agentūros „Bosanova“ projektų direktorė.
Apklausą apie darbuotojų požiūrį į vidinę komunikaciją įmonėse komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2025 m. spalį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, dirbančių ne mažesnėse kaip 10 darbuotojų turinčiose įmonėse ir organizacijose.
About the Author
