Gegužės 29 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) iniciatyva Varėnoje surengtoje Dzūkijos miško savininkų atstovų sueigoje nuskambėjo aiški žinia valstybės institucijoms – augantys ūkinės veiklos ribojimai privačiuose miškuose negali būti įvedami neįvertinus jų ekonominių pasekmių ir nesukūrus veikiančių kompensavimo mechanizmų. Sueigos dalyviai priėmė rezoliuciją, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetams, politinėms partijoms bei Seimo nariams.
Varėnos kino ir parodų salėje susirinkę Dzūkijos miško savininkai, miškininkai ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovai konstatavo, kad pastaraisiais metais valstybės miškų politika vis labiau krypsta ne į subalansuotą ūkininkavimą, o į draudimų, ribojimų ir biurokratinių procedūrų plėtrą. Pasak rezoliucijos autorių, nauji reikalavimai reikšmingai mažina privataus miškų ūkio ekonominį gyvybingumą ir privačių miškų ekonominę vertę.
Nauji ribojimai paveikė apie 200 tūkst. hektarų privačių miškų
Didžiausią susirūpinimą sueigos dalyviams kelia nuo 2026 metų pradžios įsigalioję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai. Jie nustatė papildomus miško naudojimo apribojimus 20 kilometrų ruože nuo valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija, taip pat 100 metrų atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų bei prie magistralinių ir krašto kelių.
Pasak LMSA, dėl pakeistų biržių ploto ir šliejimo reikalavimų ūkinė veikla yra apribota arba reikšmingai pavėlinama maždaug 400 tūkst. hektarų miškų plote, iš kurių apie 200 tūkst. hektarų sudaro privatūs miškai. Tai reiškia, kad teisėtai suplanuoti medienos ruošos darbai gali būti nukeliami net 7–12 metų laikotarpiui, o savininkai patiria tiesioginius ekonominius nuostolius ir piniginių srautų praradimus.
„Dzūkijos žmonės šiandien kalba ne apie teorinius pavojus, o apie realias pasekmes. Kai ūkinė veikla apribojama dešimtmečiui ar ilgiau, o kompensavimo mechanizmo nėra, savininkai priversti vieni prisiimti valstybės sprendimų kaštus. Tai nėra nei teisinga, nei tvaru“, – sakė Dzūkijos miško savininkų sueigos iniciatorius, LMSA Varėnos skyriaus pirmininkas Mantas Lesniauskas.
Miškų įstatymo pakeitimai gali paliesti dar iki 170 tūkst. hektarų privačių miškų
Sueigos dalyviai taip pat išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Seime svarstomos naujos redakcijos Miškų įstatymo. Rezoliucijoje pažymima, kad planuojami papildomi ribojimai nacionaliniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose ir prie miestų esančiuose miškuose gali reikšmingai sumažinti privačių miškų ekonominę vertę ir dar labiau apriboti savininkų galimybes naudotis savo nuosavybe.
LMSA duomenimis, jau dabar apie 40 proc. visų privačių miškų teritorijų Lietuvoje yra taikomi įvairūs papildomi ūkinės veiklos apribojimai. Iš 935 tūkst. hektarų privačių miškų net 175–180 tūkst. hektarų yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. hektarų patenka į „Natura 2000“ teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Nacionaliniuose parkuose yra beveik 44 tūkst. hektarų, o draustiniuose – apie 82 tūkst. hektarus privačių miškų.
Miško savininkų teigimu, siūlomi pakeitimai savininkams paliktų visas pareigas rūpintis mišku, tačiau reikšmingai sumažintų galimybes gauti pajamas iš savo turto ir investuoti į jo priežiūrą bei atkūrimą.
Miškų sektorius sukuria iki 4,5 proc. Lietuvos pridėtinės vertės
Rezoliucijoje primenama, kad miškų sektorius Lietuvoje yra reikšminga ekonomikos dalis. Šalyje miškai užima 2,21 mln. hektarų arba beveik 34 proc. teritorijos, o miškų sektorius sukuria apie 4–4,5 proc. bendros šalies pridėtinės vertės. Maždaug 43 proc. Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams, kurių yra apie 246 tūkstančius.
Miško savininkai pabrėžia, kad privatus miškas ekonominę vertę kuria pirmiausia per teisėtą ir tvarų medienos naudojimą. Tuo tarpu rekreacinės, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir visuomeninės funkcijos dažniausiai visuomenei teikiamos neatlygintinai. Pasak jų, miškas, kuriame neleidžiama vykdyti ūkinės veiklos, ilgainiui praranda rinkos vertę, tampa mažiau patrauklus investicijoms ir negali atlikti svarbios ekonominės funkcijos regionuose.
Kritika dėl 5 proc. mokesčio
Atskirai rezoliucijoje kritikuojamas miškų sektoriui taikomas papildomas 5 proc. mokestis. LMSA teigimu, tai vienintelis tokio pobūdžio papildomas mokestis Lietuvoje, taikomas konkrečiam sektoriui, tačiau didžioji jo dalis negrįžta nei į miško kelių priežiūrą, nei į bendrąsias miškų ūkio reikmes.
Asociacijos pateikiamais duomenimis, 2024 metais miško savininkai ir Valstybinių miškų urėdija sumokėjo apie 44 mln. eurų šio mokesčio, tačiau miškų reikmėms buvo skirta tik 5,28 mln. eurų. 2026 metais planuojama surinkti daugiau kaip 47 mln. eurų, tačiau miškų reikmėms numatyta skirti vos 3,13 mln. eurų, o privačių miškų keliams – nė cento.
Reikalauja veikiančių kompensacijų ir nepriklausomo vertinimo
Priimtoje rezoliucijoje Dzūkijos miško savininkai pateikė konkrečius siūlymus ir reikalavimus valstybės institucijoms.
Pirmiausia reikalaujama ne vėliau kaip iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti ir patvirtinti veiksmingą kompensavimo mechanizmą, kuris užtikrintų proporcingą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo apribojimų patiriamų nuostolių atlyginimą.
Taip pat reikalaujama valstybės biudžete numatyti pakankamas lėšas kompensacijoms už dėl aplinkosauginių ribojimų patiriamus nuostolius ir atsisakyti praktikos pirmiausia nustatyti draudimus, o tik vėliau ieškoti lėšų jų pasekmėms kompensuoti.
Miško savininkai ragina Seimą užsakyti nepriklausomą naujos redakcijos Miškų įstatymo teisinio, ekonominio ir fiskalinio poveikio vertinimą, kuris įvertintų galimą poveikį valstybės biudžetui, medienos pasiūlai, regionų užimtumui ir privačių miškų vertei.
Ragina keisti požiūrį į miškų politiką
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pabrėžia, kad tvari miškų politika turi būti grindžiama ne draudimų gausinimu, o atsakingo ūkininkavimo skatinimu.
„Lietuvos miškų politika turi būti grindžiama ne draudimų gausinimu, o atsakingo ūkininkavimo skatinimu, teisiniu tikrumu ir sąžiningu valstybės įsipareigojimų vykdymu. Negalima viena ranka nustatyti naujų ribojimų, o kita – nepasirūpinti jų finansinėmis pasekmėmis“, – teigė LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Dzūkijos miško savininkų sueigos dalyviai tikisi, kad jų rezoliucija nebus vertinama kaip formalus pareiškimas. Dokumente keliami klausimai tiesiogiai susiję su nuosavybės teisių apsauga, teisėkūros proporcingumu, kompensavimo pareiga ir valstybės finansiniais įsipareigojimais, todėl iš valstybės institucijų tikimasi konkrečių, argumentuotų ir skaičiavimais pagrįstų atsakymų.
