Nors dauguma Lietuvos gyventojų teigia esantys finansiškai saugūs, beveik trečdalis jų dėl savo finansinės situacijos vis dar jaučia nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad nemažos dalies lietuvių finansinė ramybė yra trapi ir stipriai priklauso nuo išorinių aplinkybių: geopolitinės įtampos, pajamų svyravimo ar sveikatos iššūkių.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta apklausa apie šalies gyventojų namų ūkių finansinį atsparumą parodė, kad visiškai ramiai ir užtikrintai jaučiasi tik 17 proc. respondentų. Dar 53 proc. savo padėtį vertina kaip „greičiau saugią“, o likę 30 proc. pripažįsta, kad finansinė situacija jiems kelia nesaugumo jausmą.
Didžiausią įtampą dėl finansinio stabilumo gyventojams kelia geopolitinė situacija – ją įvardijo net 59 proc. apklaustųjų. Kiti du svarbūs nerimo veiksniai yra nepakankamas uždarbis bei sveikatos problemos (po 32 proc.). Scenarijus, jei tektų prarasti pagrindinį pajamų šaltinį, respondentams piešia dar konkretesnes baimes: daugiausia būgštaujama dėl gebėjimo padengti kasdienes išlaidas (59 proc.). Taip pat gyventojus slegia mintys apie santaupų trūkumą ateičiai (42 proc.) bei galimus gydymo kaštus (41 proc.).
„Ne vienerius metus atliekami panašūs tyrimai, deja, rodo, kad padėtis iš esmės nesikeičia – nesaugumo jausmas, kurį lemia finansinė situacija, nemenkai daliai šalies gyventojų vis dar yra nesvetimas. Yra dalykų, kurie natūraliai kuria nesaugumo jausmą, pavyzdžiui, sudėtinga geopolitinė situacija, dėl kurios mažai ką patys galime padaryti. Tačiau yra dalykų, kuriems pasiruošti galime ir turime – tai sveikatos rizikos, nelaimingi nutikimai, netikėti pajamų netekimai. Finansinio atsparumo stiprinimas turėtų tapti nuosekliu ilgalaikiu tikslu. Turint tvirtą finansinį pamatą ar apsidraudus nuo nenumatytų situacijų nerimo lygis visuomet sumažėja“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.
Santaupas kaupia, bet nereguliariai
Nors didžioji dalis šalies gyventojų supranta finansinio rezervo svarbą, drausmingai ir reguliariai atidėti lėšų pavyksta ne visiems.
Naujausio tyrimo duomenimis, vadinamąją „finansinę pagalvę“ kaupia trys ketvirtadaliai (75 proc.) respondentų, tačiau tik 39 proc. tai daro nuosekliai. Likusioji dalis lėšas atideda tik prognozuodami sunkesnius laikus arba nereguliariai. Ketvirtadalis apklaustųjų santaupų visai nekaupia, o 12 proc. prisipažino net neketinantys to daryti.
Lietuvių finansinis atsparumas išlieka vidutinis: netekę pajamų šaltinio, iki pusmečio iš savo santaupų išgyventų 52 proc. gyventojų (po 26 proc. išgyventų 1–3 mėn. ir 3–6 mėn.). Ilgesnį nei vienų metų saugumo laikotarpį sau gali leisti tik 18 proc. šalies gyventojų.
Populiariausias būdas laikyti lėšas išlieka banko sąskaitos ar indėliai (76 proc.), tačiau kas antras lietuvis dalį santaupų vis dar laiko grynaisiais pinigais.
„Tuo metu beveik trečdalis (29 proc.) lėšas įdarbina investuodami į akcijas, fondus ar kitas finansines priemones. Šis rodiklis kasmet gerėja – įvairius investavimo būdus besirenkančių gyventojų skaičiaus augimas yra ženklas, kad jie vis geriau supranta to naudą. Akivaizdžiai tai matome ir investicinio gyvybės draudimo rinkoje – labai daug žmonių šią priemonę renkasi ir taupymui, ir visos šeimos apsaugai nenumatytais gyvenimo atvejais“, – sako draudimo bendrovės atstovė I. Veličkienė.
Papildomos lėšos – sveikatai, finansinei pagalvei ir investicijoms
Turėdami pakankamai lėšų šalies gyventojai jas pirmiausia nukreiptų sveikatai bei savijautai gerinti (42 proc.). Beveik keturi iš dešimties (36 proc.) papildomus finansus skirtų rezervo didinimui, o kas trečias – investavimui (32 proc.). Kiek rečiau būtų investuojama į būstą (29 proc.) ar planuojamus stambius pirkinius (27 proc.).
Vertindami, kas labiausiai prisidėtų prie jų finansinio stabilumo, respondentai išskyrė didesnį uždarbį (57 proc.), jau sukauptą kapitalą (19 proc.) bei užtikrintumą dėl darbo vietos (15 proc.).
Tyrimo rezultatai rodo, kad finansinis atsparumas tampa vis aktualesniu klausimu daugeliui Lietuvos šeimų.
„Nors žmonės vis geriau supranta kaupimo ir apsaugos svarbą, didelė dalis jų vis dar išlieka jautrūs netikėtiems gyvenimo pokyčiams. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis finansinis planavimas, reguliarus kaupimas ir apsauga nuo pagrindinių rizikų tampa ne prabanga, o būtinybe siekiant didesnio finansinio stabilumo ir ramybės ateityje“, – priduria I. Veličkienė.
Apklausą šių metų pavasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklaustas 1021 respondentas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
