Artėjant brandos egzaminams daugeliui abiturientų kyla ne tik stresas, bet ir klausimas, kaip efektyviai susiplanuoti laiką, išlaikyti dėmesį ir nepasimesti informacijos gausoje. Nors telefonas dažnai laikomas vienu didžiausių dėmesio priešų, tinkamai naudojamas jis gali tapti naudingu įrankiu ruošiantis egzaminams. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius sako, kad šiandien produktyvumas vis dažniau siejamas ne su ilgu mokymusi be pertraukų, o su gebėjimu valdyti dėmesį, poilsį ir kasdienę rutiną.
„Technologijos pačios savaime nėra nei geros, nei blogos. Viską lemia tai, kaip jas naudojame. Tas pats telefonas gali atimti valandas naršant socialiniuose tinkluose, bet gali ir padėti susikaupti, planuoti laiką ar sumažinti stresą prieš egzaminus“, – sako A. Lukošius.
Kai sunkiausia ne mokytis, o nepradėti naršyti
Vienas didžiausių iššūkių ruošiantis egzaminams yra dėmesio išlaikymas. Kartais pakanka vos vieno pranešimo ar trumpo žvilgsnio į „TikTok“ ar „Instagram“, kad kelios minutės virstų pusvalandžiu. Pasak eksperto, būtent todėl vis daugiau mokinių pasitelkia programėles, padedančias sąmoningai atsiriboti nuo trukdžių.
Viena iš jų – „Forest“. Ši programėlė veikia paprastu principu: kol mokotės, auga virtualus medis, o išėjus iš programėlės jis nudžiūsta. Toks žaidybinis sprendimas padeda mokymąsi paversti aiškiai apibrėžtu susikaupimo laiku.
„Mūsų smegenys mėgsta greitą atlygį, todėl socialiniai tinklai taip lengvai atitraukia dėmesį. Tokios programėlės kaip „Forest“ tą patį principą panaudoja produktyvumui: žmogus gauna papildomos motyvacijos išlaikyti dėmesį“, – aiškina A. Lukošius.
Jis priduria, kad dalis mokinių tokiam darbui pasitelkia ir vadinamąjį „Pomodoro“ metodą, kai 25 minutes mokomasi susikaupus, o po to daroma trumpa pertrauka. Toks ritmas gali padėti ilgiau išlaikyti dėmesį ir mažinti nuovargį.
Efektyvus mokymasis prasideda ne nuo skaitymo, o nuo prisiminimo
Eksperto teigimu, prieš egzaminus vien skaityti konspektus dažnai nepakanka. Kur kas efektyvesnis būdas yra aktyvus kartojimas, kai smegenys pačios bando prisiminti informaciją.
Tam dažnai pasitelkiama „Quizlet“ programėlė, leidžianti kurti virtualias korteles su datomis, formulėmis, sąvokomis ar užsienio kalbų žodžiais. Tai gali būti naudinga ruošiantis istorijos, biologijos, lietuvių ar anglų kalbos egzaminams.
„Vienas didžiausių tokių įrankių privalumų yra tai, kad mokytis galima trumpais intervalais ir bet kurioje vietoje – važiuojant autobusu, laukiant pamokos ar vakare prieš miegą. Trumpesnės, bet reguliarios mokymosi sesijos dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas viską išmokti per vieną vakarą“, – sako A. Lukošius.
Pasak jo, papildomas privalumas yra ir tai, kad galima naudoti jau kitų mokinių sukurtus rinkinius pagal konkrečias temas, todėl nereikia visko pradėti nuo nulio.
Mažiau chaoso galvoje prasideda nuo aiškesnio plano
Egzaminų laikotarpiu stresą kelia ne tik pats mokymasis, bet ir jausmas, kad vienu metu visko yra per daug. Kai galvoje sukasi skirtingų dalykų temos, tampa sunku net suprasti, nuo ko pradėti.
Tokiose situacijose gali praversti planavimo programėlės, pavyzdžiui, „Todoist“. Jose pasiruošimą galima išskaidyti į mažesnius žingsnius: pasikartoti konkrečią temą, išspręsti užduotis ar peržiūrėti ankstesnių metų egzamino medžiagą.
„Kai užduotys perkeliamos iš galvos į aiškų planą, sumažėja nerimo jausmas. Tuomet daug lengviau susikaupti į vieną konkretų veiksmą, o ne nuolat galvoti apie viską iš karto“, – teigia A. Lukošius.
Anot jo, aiškus planas ypač svarbus tiems abiturientams, kurie vienu metu ruošiasi keliems egzaminams ir nori realistiškai matyti savo progresą.
Visa medžiaga vienoje vietoje padeda taupyti laiką
Dar vienas iššūkis ruošiantis egzaminams – informacijos gausa ir jos išsibarstymas tarp sąsiuvinių, nuotraukų, dokumentų ir skirtingų pokalbių. Dėl to artėjant egzaminams tampa sunkiau greitai rasti tai, ko tuo metu labiausiai reikia.
Tokiais atvejais naudinga viena vieta visai medžiagai susidėti, pavyzdžiui, „Notion“. Čia galima atskirai susikurti puslapius kiekvienam dalykui, laikyti konspektus, nuorodas, formules, užduočių sąrašus ar svarbias datas.
„Kuo mažiau chaoso informacijoje, tuo mažiau streso. Kartais produktyvumą labiausiai didina ne papildomos valandos mokymosi, o aiškumas ir tvarka“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Poilsis prieš egzaminus yra pasiruošimo dalis
Pasak A. Lukošiaus, produktyvumas nereiškia nuolatinio mokymosi be sustojimo. Priešingai, poilsis yra būtinas tam, kad smegenys galėtų geriau įsiminti informaciją ir ilgiau išlaikyti dėmesį.
Tam gali padėti ir tokios programėlės kaip „Calm“, siūlančios trumpas meditacijas, kvėpavimo pratimus bei atpalaiduojančius garsus. Net kelios minutės pertraukos tarp mokymosi sesijų gali padėti sumažinti įtampą ir produktyviau grįžti prie darbo.
„Perdegimas prieš egzaminus dažnai atsiranda ne dėl per mažo mokymosi, o dėl prasto poilsio. Technologijos gali padėti ne tik dirbti produktyviau, bet ir geriau pailsėti“, – pažymi A. Lukošius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad produktyvumui gali praversti ir pačio telefono funkcijos, pavyzdžiui, netrukdymo režimas ar socialinių tinklų laiko ribojimas.
„Svarbiausia prieš egzaminus yra ne bandyti mokytis kuo ilgiau, o susikurti sistemą, kuri padėtų išlaikyti dėmesį ir neperdegti. Tinkamai naudojamos technologijos gali tapti ne papildomu streso šaltiniu, o praktišku pagalbininku, padedančiu jaustis ramiau ir labiau kontroliuoti situaciją“, – apibendrina A. Lukošius.
About the Author
