2026 m. pavasarį bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pakartotinį, jau trečiąjį, Lietuvos gyventojų sociologinį tyrimą dėl nelegalaus lošimo masto mūsų šalyje. Nelegalūs lošimai – tai Lietuvoje dirbti leidimų (licencijų) neturinčių užsienio bendrovių veikla, kai nesilaikoma jokių lošimus Lietuvoje reglamentuojančių normų, nemokami jokie mokesčiai į Lietuvos biudžetą. Tyrimo išvada – įvertinus skirtingus tirtus parametrus galima teigti, kad nelegalios rinkos dalis Lietuvos internetinių lošimų sektoriuje yra ne mažesnė nei 31 proc. Tikėtina, kad reali nelegalios rinkos dalis yra tarp 35 ir 40 proc. Verslo asociacijos pateikė Finansų ministerijai savo siūlymus dėl problemos sprendimo.
„Pirmą kartą tyrimas buvo atliktas 2023 m. gruodį, vėliau 2025 ir 2026 m. pavasarį, tai jau turime pakankamai rimtų duomenų, kurie patvirtina, jog nelegalūs lošimai yra labai rimta problema, taip pat ir dėl jų vartojimo augimo tendencijos“, – teigia „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Tyrimo įvertinimas atliktas naudojant dažniausiai taikomas „šešėlio“ įvertinimo praktikas. Tyrimo klausimyne respondentams buvo užduoti skirtingi klausimai apie jų žinias, elgseną, šešėlinės rinkos suvokimą ir iš gautų duomenų visumos skaičiuotas numanomas nelegalios rinkos dydis. Tyrimą finansavo Atsakingo lošimų verslo asociacija ir Lietuvos lošimų verslo asociacija.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovo Manto Zakarkos teigimu, tai kad konservatyviausias nelegalios internetinių lošimų rinkos dydis sudaro apie 30 proc. viso šio segmento lošimų yra labai reikšmingas skaičius. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis legali internetinių lošimų rinka 2025 m. sudarė apie 200 mln. eurų pajamų. Tad nelegalūs operatoriai gauna apie 60 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas negauna virš 25 mln. eurų pajamų įvairių mokesčių pavidalu.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas nurodo, jog reaguodamos į nuolat blogėjančią situaciją, verslo asociacijos Finansų ministerijai pasiūlė nemažai įvairių priemonių – modernių technologinių sprendimų įdiegimą, realios atsakomybės taikymą nelegalių lošimų organizatoriams bei dalyviams, intensyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą, vartotojų švietimą bei kitas.
Tam tikrų iniciatyvų verslas imasi ir pats. „Nelegalių lošimų problema svarbi valstybei ir visuomenei daugeliu jau žinomų aspektų, tačiau pastaruoju metu išryškėjo naujas – išpopuliarėjus nelegaliems lošimams, šiais apsimeta ir sukčiai, kurie nesuteikia lošimo paslaugos, o tiesiog pasiglemžia lošėjų pinigus. Sparčiai augant sukčiavimo problemai Lietuvoje, gegužės mėnesio pradžioje iniciavome projektą kartu su lietuvišku startuoliu, teikiančiu žalingo turinio užkardymo sprendimus, siekdami šalinti visą neteisėtą turinį, susijusį su lošimais, „Facebook“ socialiniame tinkle“, – pasakoja Mindaugas Ardišauskas.
Asociacijos nurodo, jog nelegalių lošimų socialinės žalos piniginė išraiška yra sunkiau apskaičiuojama, tačiau akivaizdi. Į nelegalius lošimus įsitraukia paaugliai ir jaunimas, kuriems yra numatytas 21 m. amžiaus cenzas. Taip pat Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras tampa labai riboto efektyvumo priemone, todėl kad asmuo, save apribojęs nuo legalių lošimų, niekaip nėra apribotas dalyvauti nelegaliuose lošimuose. Svarbus yra ir saugumo aspektas – niekas tiksliai negali pasakyti, kas yra tos užsienio bendrovės, kurios organizuoja nelegalius lošimus šalyje. Tačiau aišku, kad jos gauna prieigą prie asmeninių ir finansinių Lietuvos piliečių – asmenų, kurie vartoja nelegalias paslaugas, todėl yra pažeidžiami, – duomenų. Yra rimta rizika, jog nelegalių lošimų organizatoriai gali būti susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis organizacijomis ar Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Pasak Mindaugo Ardišausko, didelį nelegalių lošimų paplitimo mastą lemia keletas priežasčių. Svarbiausia – vartotojų požiūriu nelegalios lošimų paslaugos gali būti vertinamos kaip patrauklesnės nei legalios. Per praėjusius kelerius metus buvo priimta daug legalių lošimų veiklą varžančių įstatymų pakeitimų, tarp jų ir uždraudusių visas lošimų skatinimo priemones (bonusus, nuolaidas, nemokamus lošimus ir kt.) 2025 m. antroje pusėje įsigaliojo lošimų reklamos draudimas ir nuo 18 m. iki 21 m. padidintas lošėjų amžiaus barjeras. Tačiau nelegalių lošimų organizatoriai nesilaiko nė vienos iš reguliacinių nuostatų, visaip skatina lošimus ir juos reklamuoja. Kita problema – lengvas nelegalių lošimų prieinamumas internetu neatliekant lošėjų amžiaus kontrolės. Nelegalūs operatoriai suteikia galimybę atsiskaityti įvairiomis „elektroninėmis piniginėmis“ ar krypto valiutomis. Trečioji problema – Lietuvos valstybės institucijų taikomos nelegalios pasiūlos užkardymo priemonės, kuomet Lošimų priežiūros tarnybos inicijuojami ir teismo sprendimu blokuojami nelegalių organizatorių tinklalapiai, yra menkai efektyvios. Kaip parodė ne kartą atlikti eksperimentai, galima sėkmingai jungtis bei lošti tokiose svetainėse ir su lietuviškomis mokėjimo kortelėmis.
About the Author
