Vieni spontaniškai nusiperka lėktuvo bilietus. Kiti užsirašo maratonui. O dar kiti sumano dviračiu aplankyti visus KFC restoranus Lietuvoje. Belgijoje gimęs dviratininkas ir turinio kūrėjas Remi Wies E De Mey, jau kelerius metus gyvenantis Lietuvoje, vieną dieną socialiniuose tinkluose pamatė KFC iniciatyvą „Tour de KFC Vilnius“ ir mestelėjo komentarą: „Man atrodo, kažkas turėtų surengti Tour de KFC Lithuania dviračiu.“
Netrukus idėja virto realiu iššūkiu: per dvi dienas Remi aplankė visus 12 KFC restoranų Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Iš viso jo maršrutas nusidriekė per daugiau nei 500 kilometrų, o kiekvienas sustojimas tapo ne tik trumpa poilsio stotele, bet ir galimybe papildyti energijos atsargas prieš kitą kelio etapą.
502 kilometrai per beveik 15 valandų
Nors visa istorija prasidėjo nuo spontaniško komentaro, pats iššūkis buvo visai ne spontaniškas pasivažinėjimas po miestą. Per dvi dienas Remi numynė 502 kilometrus, o ant dviračio praleido beveik 15 valandų gryno važiavimo laiko.„Tempas buvo gana greitas. Esu važiavęs iš Belgijos į Lietuvą, tačiau tai buvo visiškai kitokia kelionė. Tuomet tiesiog mėgavausi procesu, o šįkart norėjau judėti sparčiau ir suspėti pagal planą. 500 kilometrų per dvi dienas yra tikrai nemažai, ypač kai save labiau paspaudi“, – pasakoja jis.
Kava, spurgos ir pieno kokteiliai – strateginė maršruto dalis
Įveikti daugiau nei pusę tūkstančio kilometrų vien entuziazmo neužtenka. Todėl kiekvienas sustojimas buvo suplanuotas taip, kad organizmas nuolat gautų energijos.Tad platus KFC meniu tam tikrai nepamaišė.Rytais Remi rinkosi tai, kas suteikia daugiausiai energijos priešakyje laukiant ilgai dienai minant dviratį – kavą ir daug angliavandenių.
Dienai įsibėgėjus meniu keitėsi: rinkosi daugiau vištienos patiekalų, tortilijų ir kitų sotesnių pasirinkimų, o vakare laukdavo pilnaverčiai valgiai po ilgiausių maršruto atkarpų:„Vakarais jaučiausi pasiruošęs didesniems patiekalams, kurie padėtų atgauti jėgas. Be to, tai geriausia proga ramiai pasimėgauti KFC skoniais.”
Baltymais gausi vištiena Remi nespėjo pabosti, nes padažų ir garnyrų įvairovė leido kaskart rinktis vis kitus skonius: nuo legendinių traškių vištienos lazdelių iki daugelio pamėgto ryškaus Kentucky Gold skonio.
Ne vienas sekėjas socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį ir į pieno kokteilius, kurie nuolat pasirodydavo kelionės vaizduose. „Šiek tiek cukraus energijai tikrai nepakenkė, bet prisipažinsiu – pieno kokteiliai buvo daugiau dėl geros nuotaikos. Po kelių valandų ant dviračio toks sustojimas tikrai pakelia ūpą“, – šypsosi Remi.
Kaip visada – ne viskas pagal planą
Pirmąją dieną daug laiko užėmė sustojimai Vilniuje, kur įsikūrę net septyni KFC restoranai. Didžiausias rūpestis buvo suspėti į Panevėžį dar prieš restorano darbo pabaigą. Tačiau kelionės viduryje netikėtai išsikrovė dviračio kompiuteris su visa navigacija.
„Ruošdamasis kelionei praleidau pro akis svarbiausią maršruto ypatumą – sustojimų gausą… Todėl naktį prieš kelionę net nepagalvojau įkrauti įrenginio. Kaune, suvokęs savo klaidą, trumpam įkroviau bateriją, bet supratau, kad iki Panevėžio to neužteks. Teko ieškoti sprendimų ir iš turimų daiktų susikonstruoti gana kūrybišką baterijos sistemą ant vairo“, – prisimena jis.
Antroji diena prasidėjo kiek vėliau nei planuota. Po pirmosios dienos kūnas jau buvo pavargęs: „Miegojau vos penkias valandas. Po tokių ilgų važiavimų man dažnai taip nutinka – susikaupęs adrenalinas dar ilgai neleidžia užmigti.“
Sunkiausi kilometrai buvo ne kojoms, o galvai
Po sustojimo Šiauliuose Remio laukė ilgiausia atkarpa – 155 kilometrai iki Klaipėdos. Ten buvo paskutiniai du restoranai, kuriuos reikėjo aplankyti, tačiau kartu ir ta kelionės dalis, kur jau nebeužtenka vien fizinės ištvermės.
„Pradžioje viskas buvo gerai, bet važiuojant per mažus kaimus ir beveik tuščius kelius, po kurio laiko pasidarė… tylu. Per tylu“, – prisimena jis. „Esu gana socialus žmogus, man patinka aplink žmonės, pokalbiai, judėjimas. O čia kelias valandas buvo tik aš, dviratis ir mintys.“ Būtent tas etapas, pasak Remio, ir tapo sunkiausiu visos kelionės momentu.
„Fiziškai dar galėjau važiuoti, bet galvoje pradedi permąstyti viską: kiek dar liko, kiek kilometrų nuvažiavai, ar viskas pavyks. Ir tada supranti, kad čia jau nebe kojų klausimas. Čia įsijungia galvos stabdžiai“, – sako jis.
Visgi artėjant prie Klaipėdos nuotaika pasikeitė. „Kai pradedi matyti, kad finišas jau realus, atsiranda toks antras kvėpavimas. Tiesiog nustoji galvoti apie nuovargį ir pradedi galvoti apie pabaigą. Ir tada viskas vėl tampa lengviau.“
Finišas su sumuštiniu ir tortilija rankoje
Klaipėdoje šis 12 KFC restoranų nuotykis pasiekė savo pabaigą. Čia Remi pasitiko KFC darbuotojai, kurie visos kelionės metu, jo teigimu, buvo itin malonūs, šilti ir paslaugūs. „Visur jaučiausi labai gerai priimtas – darbuotojai šypsojosi, pasikalbėdavo, o tas paprastas žmogiškas šiltumas labai prisidėjo prie visos patirties“, – sako jis.
Klaipėda tapo jo mėgstamiausia stotele: „Buvo labai gera tiesiog suprasti, kad viskas pasiekta.Galvoju, kad ir geriausią patiekalą pasilikau pabaigai, paskutinėje vietoje valgiau Kentucky Gold Wrapper tortiliją ir sumuštinį, ir jie buvo tiesiog nuostabūs. Kitą kartą užsukęs į KFC, būtinai vėl rinksiuosi šį derinį“, – šypsosi Remi.
Galiausiai ši kelionė tapo ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir netikėtu priminimu, kad geriausi momentai gyvenime dažnai prasideda nuo spontaniško „o kodėl gi ne?“. Ir kartais jos nuveda visą 500 kilometrų kelią iki pačios skaniausios kada nors valgytos traškios vištienos.
About the Author
