Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams.
Per daug sterili aplinka vaikystėje taip pat gali lemti, kad organizmas ima reaguoti į nekenksmingas medžiagas kaip į pavojingas. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei vienas iš tėvų yra alergiškas, vaikui padidėja tikimybė paveldėti šį polinkį.
„Simptomai gali pasireikšti įvairiose organizmo sistemose. Kvėpavimo sistemai būdingi požymiai yra sloga, kosulys, dusulys, čiaudulys, nosies užgulimas ar niežėjimas. Akių simptomai apima paraudimą, ašarojimą, jautrumą šviesai, niežulį ir patinimą. Odos reakcijos dažniausiai pasireiškia bėrimais, niežuliu ar patinimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar viduriavimas“, – teigia R. Šėrienė.
Dažną kankina įkvepiamieji alergenai
Dažniausi įkvepiamųjų alergenų sukeliami simptomai yra rinitas, akių paraudimas, ašarojimas, niežulys, patinimas, sausas kosulys, švokštimas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, krūtinės spaudimas, gerklės perštėjimas, taip pat gali pasireikšti nuovargis ir galvos skausmas.
„Šie simptomai turėtų kelti susirūpinimą tuomet, kai jie trukdo kasdienei veiklai, ilgai tęsiasi, atsiranda komplikacijų arba nepadeda vaistai. Įkvepiamieji alergenai, patekę per kvėpavimo takus, dažniausiai sukelia lokalius simptomus, tokius kaip alerginė sloga, čiaudulys, akių niežėjimas ir ašarojimas, kosulys ar bronchų astmos priepuoliai. Reakcija dažnai būna greita, tačiau gali būti ir lėtinė“, – dėsto „Antėja“ medikė.
Pavojinga net gyvybei
Tuo tarpu maisto alergenai, patekę per virškinamąjį traktą, sukelia virškinamojo trakto ar sisteminius simptomus: burnos ir gerklės niežėjimą ar patinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą, taip pat odos reakcijas, tokias kaip dilgėlinė ar egzema. Reakcija gali pasireikšti per kelias minutes arba užtrukti iki kelių valandų ar net parų.
„Maisto alergija daug dažniau sukelia gyvybei pavojingą sisteminę reakciją – anafilaksiją, pasireiškiančią staigiu kraujospūdžio kritimu, dusuliu ar sąmonės netekimu. Taip pat pastebima, kad žmonės, alergiški žiedadulkėms, gali reaguoti į tam tikrus maisto produktus dėl panašios baltymų struktūros. Įkvepiamieji alergenai dažniau sukelia ilgalaikius, sezoninius ar lėtinius simptomus, o maisto alergija paprastai pasireiškia aiškiu ir staigiu atsaku pavartojus konkretų produktą“, – pasakoja R. Šėrienė.
Anot jos, maisto alergijos gali pasireikšti ne tik virškinimo sutrikimais, bet ir odos ar net bendros savijautos pokyčiais, nes tai yra imuninės sistemos reakcija, galinti paveikti ne tik virškinamąjį traktą, bet ir odą, kvėpavimo takus bei bendrą organizmo būklę.
Skirtingi alergenai veikia vienu metu
Gydytoja pasakoja, kad alergijos gali būti ir mišrios – tai alerginės būklės, kai imuninė sistema vienu metu reaguoja į kelis skirtingus alergenus (pavyzdžiui, ir žiedadulkes, ir maistą) arba pasireiškia skirtingais imuniniais mechanizmais.
Simptomų priežastį nustatyti gali būti sudėtinga, nes keli alergenai gali veikti kartu ir sukelti reakciją, nors atskirai jos nesukelia, taip pat gali vykti kryžminės reakcijos, kai imuninė sistema supainioja panašius baltymus (pavyzdžiui, beržo žiedadulkės ir obuoliai, morkos ar lazdyno riešutai), simptomai gali būti labai skirtingi ir persidengiantys tarp kvėpavimo takų, odos ir virškinimo sistemų, o dar reakcijos kartais būna lėtos ir pasireiškia tik po kelių valandų ar net dienų.
„Alergijos priežasčių nustatymui iš kraujo dažniausiai rekomenduojami specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų tyrimai, kurie leidžia tiksliai nustatyti, kokiems alergenams organizmas yra jautrus. Šiuolaikinė diagnostika apima tiek pavienių alergenų tyrimus, tiek išsamius molekulinius paketus, leidžiančius nustatyti alergijas maistui, įkvepiamiems alergenams, naminiams gyvūnams, pelėsiui ir vabzdžių nuodams“, – teigia „Antėja“ gydytoja.
Dažniausios klaidos bandant savarankiškai nustatyti alergijos sukėlėjus yra simptomų painiojimas su peršalimu ar infekcijomis, nes sloga, kosulys ar akių perštėjimas gali būti tiek alergijos, tiek virusinės ligos požymiai. Taip pat dažnai ignoruojamos kryžminės reakcijos, kai esant alergijai beržo žiedadulkėms organizmas gali reaguoti į tam tikrus vaisius, pavyzdžiui, obuolius ar morkas, nors tikrasis alergenas yra žiedadulkės.
„Dar viena klaida – lėto tipo alerginių reakcijų neįvertinimas, kai simptomai pasireiškia ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų, todėl neteisingai nustatomas alergijos sukėlėjas“, – priduria medikė.
About the Author
