Prieš 25 metus Lietuvoje apie maisto švaistymą beveik niekas nekalbėjo. Daugelis žmonių gyveno kukliau, maistas buvo vertinamas kaip savaime brangus dalykas, o paramos kultūra dar tik kūrėsi. Tačiau būtent tada gimė idėja, kuri šiandien išsivystė į vieną didžiausių ir labiausiai visuomenės pasitikėjimą pelniusių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje – „Maisto banką“.
Šiemet organizacija mini 25 metų veiklos jubiliejų. Per šį laiką ji išaugo nuo kelių savanorių į trečią aukštą rankomis nešiojančių maisto dėžes iki nacionalinės organizacijos, vienijančios daugiau nei 17 tūkstančių savanorių, 41 skyrių visoje Lietuvoje, bendradarbiaujančios su 480 kitų nevyriausybinių organizacijų ir kasmet padedančios daugiau nei 232 tūkstančiams žmonių.
„Kartais atrodo, kad „Maisto bankas“ Lietuvoje buvo visada. Tačiau prieš 25 metus tai buvo idėja, kuria tikėjo vos keli žmonės“, – sako viena organizacijos įkūrėjų ir ilgametė valdybos pirmininkė Jolanta Blažaitė.
Idėja atkeliavusi iš JAV
Pasak J. Blažaitės, „Maisto banko“ idėja į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ją pirmoji pristatė į Lietuvą atvykusi Taikos korpuso savanorė. Tuo metu Lietuvoje buvo ieškoma būdų, kaip padėti skurstančioms bendruomenėms, gausioms šeimoms ir kartu kurti naujus bendradarbiavimo modelius tarp nevyriausybinio sektoriaus ir verslo.
„Norėjosi ne tradicinės filantropijos, o realaus, visiems vertingo ir efektyvaus bendradarbiavimo“, – prisimena organizacijos kūrėja. Pirmosios „Maisto banko“ veiklos dienos šiandien skamba beveik simboliškai. Savanoriai ieškojo gamintojų ir prekybininkų, kurie galėtų perduoti perteklinį maistą, o produktų dėžes nešė į tuometinio „Lietuvos ir JAV iniciatyvų“ fondo biurą Vilniaus centre, kuriame ir buvo vykdomas „Maisto bankas“, kuris tuomet buvo tik projektas.
„Labiausiai iš to laiko prisimenu dėžių tampymą į trečią aukštą Jakšto gatvėje“, – šypsosi J. Blažaitė. Tuomet dar niekas negalvojo, kad ši iniciatyva taps nacionaline organizacija, kuri po 25 metų bus laikoma vienu svarbiausių Lietuvos socialinio solidarumo simbolių.
Prezidento palaikymas, reiškęs „visą pasaulį“
Viena svarbiausių ankstyvųjų organizacijos atsiradimo priežasčių buvo susitikimas su tuometiniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. „Mes dar tik brandinome „Maisto banko“ idėją, o tai, kad ja patikėjo ir nuoširdžiai parėmė Prezidentas, mūsų naujai iniciatyvai reiškė visą pasaulį. Prezidentas kvietė Lietuvos verslus ir visuomenę remti ir palaikyti „Maisto banko“ idėją, o gimtadienį skaičiuojame nuo pirmosios paramos gavimo, kuri ir buvo įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Valdas Adamkus tapo savotišku mūsų organizacijos krikštatėviu“, – dalinosi J. Blažaitė.
Netrukus prasidėjo pirmosios maisto rinkimo akcijos prekybos centruose, šiandien jos tapusios viena labiausiai atpažįstamų pilietinių iniciatyvų Lietuvoje. Šiemet įvyko jau 40-oji „Maisto banko akcija“, kurioje dalyvavo beveik 7 tūkst. savanorių, o gyventojai paaukojo daugiau nei 316 tūkst. ilgo galiojimo maisto produktų.
„Kai matau pilnus žmonių nupirktų produktų vežimėlius, man tai reiškia pasitikėjimą ir įrodymą, kad esame reikalingi, kad visuomenė tai supranta ir vis labiau palaiko kasmet“, – sako organizacijos valdybos pirmininkė.
Nuo paramos maistu stokojantiems iki valstybės partnerio krizių metu
Per 25 metus keitėsi ne tik organizacijos mastas, bet ir pats pagalbos supratimas. Šiandien „Maisto bankas“ kalba ne vien apie maisto stoką ar švaistymą, bet ir apie žmogaus orumą, bendruomenių atsparumą bei pasirengimą krizėms.
Organizacija jau yra tapusi svarbia valstybės partnere ekstremalių situacijų metu – nuo pagalbos stichijų ar gaisrų atvejais iki bendruomenių pasirengimo krizėms ir visuotinės gynybos stiprinimo iniciatyvų. „Maisto bankas“ dalyvauja ekstremalių situacijų pratybose, telkia savanorius, turi infrastruktūrą bei žinojimą, kaip greitai pasiekti pažeidžiamiausius žmones visoje Lietuvoje.
„Nepaisant papildomų veiklų, nuo pat organizacijos įkūrimo suformuota misija gelbėti maistą ir jį teikti mažiau pasiturintiems visuomenės nariams išlieka svarbi ir šiandien. Tačiau išties smagu, kad organizacija yra sukūrusi infrastruktūrą ir turi pajėgumus, kurie gali padėti Lietuvai įveikti naujus iššūkius, ypač ekstremaliose situacijose“, – džiaugiasi organizacijos įkūrėja J.Blažaitė.
Lietuva, kuri moka padėti
Nors Lietuvoje vis dar kasmet iššvaistoma šimtai tūkstančių tonų maisto, organizacijos atstovai pastebi ir kitą pusę – augantį visuomenės sąmoningumą bei solidarumą.
„Maisto bankas“ leido suprasti, kad esame solidarūs, pasirengę padėti ir bendruomeniški“, – sako J. Blažaitė. Anot jos, būtent žmonės, savanoriai, darbuotojai, aukotojai ir partneriai yra didžiausia organizacijos stiprybė. „Entuziazmas ir tikėjimas organizacijos misija per 25 metus nepasikeitė“, – teigia ji.
Šiandien „Maisto bankas“ jau yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu matoma organizacija. Kadaise į Prancūzijos ar Belgijos maisto bankus lietuviai žiūrėjo kaip į autoritetus, o dabar, pasak organizacijos steigėjų, būtent Lietuva tampa inovacijų pavyzdžiu kitoms šalims.
Tačiau didžiausias organizacijos pasiekimas yra žmonės, kurie visus šiuos metus buvo kartu. Tie, kurie savanoriavo ankstų rytą rūšiuodami maistą sandėliuose ar prekybos centruose kvietė aukoti, nurinkinėjo ūkininkų laukus ir sodus. Tie, kurie skyrė 1,2 proc. GPM paramą, aukojo lėšų per organizacijos paramos akcijas ir koncertus. Kurie skyrė savo laiką ir kompetencijas ar tiesiog tikėjo, kad nei vienas žmogus Lietuvoje neturėtų likti alkanas ir joks maistas neturėtų būti švaistomas.
Atskira padėka skiriama verslo partneriams – prekybos tinklams, gamintojams, logistikos įmonėms, ūkininkams ir visiems verslams, kurie per 25 metus padėjo kurti sistemą, leidžiančią išgelbėtą maistą nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Tai partnerystė, kuri Lietuvoje tapo vienu ryškiausių socialinės atsakomybės pavyzdžių.
„Maisto bankas“ šiandien yra gyvas įrodymas, kiek daug gali valstybė, verslas ir žmonės, kai veikia kartu. Organizacija nuoširdžiai dėkoja įkūrėjoms Jolantai Blažaitei, Loretai Zakarevičienei, Rasai Bagdonienei, Jūratei Zabielaitei, pirmajai organizacijos vadovei Deimantei Žebrauskaitei ir visiems buvusiems ir šiandien esantiems kartu.
About the Author
