Šią savaitę paskelbtas oro pavojus dar kartą priminė klausimą, kuris liečia kiekvieną motiną ir tėvą: kur slėpsis mūsų vaikai, kai pavojus kils tuomet, kai jie mokykloje ar darželyje? Lietuvos savivaldybėse priedangų modernizavimui skiriami milijonai eurų, tačiau vis garsiau abejojama, ar šios investicijos iš tiesų daro žmones saugesnius.
Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovo ir civilinės saugos specialisto Martyno Matulevičiaus teigimu, lėšos dažnai išleidžiamos antraeiliams darbams, o svarbiausia – apsauga nuo sprogimo bangos ir švaraus oro tiekimas – lieka neišspręsta.
Sistema kol kas neatitinka poreikių
Problemos mastą atskleidė Valstybės kontrolės auditas: Lietuvoje vietos priedangose trūktų maždaug 361 tūkstančiui gyventojų, o net 33 iš 60 savivaldybių nepasirengusios užtikrinti net trumpalaikės gyventojų apsaugos. Be to, didžioji dalis – per 90 procentų – parinktų priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia, nes joms dažnai parenkami senos statybos pastatų rūsiai.
Dar viena problema – priedangos, kurios egzistuoja tik popieriuje. Pasak švietimo srities atstovų, ne visada programėlėje nurodyta priedanga iš tiesų paruošta: kai kurios jų yra daugiau „butaforinės“ – uždėtas ženklas, kad patalpa yra priedanga, nors fiziškai ji nepritaikyta. Šios savaitės oro pavojaus metu dalis mokyklų reagavo chaotiškai, o tai parodė ir pasirengimo, ir pačių patalpų trūkumus.
Formalūs sprendimai vietoje realios apsaugos
Kad modernizavimas neretai formalus, pripažįsta ir patys savivaldybių vadovai – viešai skambėjo vertinimas, kad turime vietas, kurias „pakrikštijome“ priedangomis, bet neturime to, kuo gyventojai galėtų pasitikėti. Tuo metu lėšos tik mažėja: jei vienais metais savivaldybėms buvo skirta apie 16 mln. eurų, tai kitais – jau pora milijonų mažiau. Tačiau, pasak M. Matulevičiaus, esmė ne tik pinigų kiekyje, bet ir jų panaudojimo logikoje.
Klaidingai parenkami prioritetai
„Iš praktikos matau, kad savivaldybių parengties pareigūnai ir statybos skyrių specialistai neretai klaidingai identifikuoja prioritetus. Pasirenkama pirmiausia padaryti kosmetinį remontą, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, įvesti šviesą ar generatorių. Visa tai matoma ir lengvai pateisinama, bet tai antraeiliai dalykai“, – sako specialistas.
Jo teigimu, priedanga pirmiausia turi būti saugi patalpa – savotiška „dėžutė“, atspari pagrindinei grėsmei – sprogimo bangai. Kodėl tai svarbu, paaiškina fizikos dėsniai: sprogimo banga žmogui pavojinga jau esant santykinai nedideliam pertekliniam slėgiui. Ausų būgnelio plyšimo riba prasideda maždaug ties 0,3–0,5 bar, o apie 0,75–1,0 bar slėgis jau kelia plaučių pažeidimo ir gyvybei pavojingų traumų riziką. Todėl saugioje patalpoje svarbiausia neleisti slėgio bangai patekti vidun.
„Pirmiausia reikia apsaugoti langus priešsprogiminiais skląsčiais, sumontuoti sprogimams atsparias duris ir apsaugoti kitas angas – tai ne tik atremia slėgio bangą, bet ir apsaugo žmones nuo duženų ir skeveldrų, galinčių sužaloti akis. Antra – įrengti filtro – ventiliacinę vėdinimo sistemą, tiekiančią švarų orą. Žmonėms svarbiausia apsisaugoti nuo sprogimo bangos ir turėti pakankamai švaraus oro. Visa kita – šviesa, jaukumas, patogumai – jau prabangos reikalas“, – pabrėžia M. Matulevičius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad eiliškumas nėra smulkmena: jei patalpoje įvesta šviesa ir veikia generatorius, bet langai neapsaugoti, o angos pralaidžios sprogimo bangai, tokia priedanga sukuria saugumo iliuziją, kuri realiu pavojaus momentu nepasiteisina.
Paruošimo laikas – valandos, nors galėtų būti minutės
Su prioritetais glaudžiai susijęs ir paruošimo laikas. Oficialiai priedanga apibrėžiama kaip vieta trumpalaikei, iki kelių valandų, apsaugai. Tačiau daugelyje įstaigų jos paruošimas planuojamas kaip darbai, atliekami jau iškilus grėsmei – pavyzdžiui, langus uždengiant plieno lakštais. „Tokiems darbams realiai reikia ne minučių, o valandų ar net parų, jei tenka organizuoti medžiagas, techniką ir žmones. O oro pavojus, kaip matėme šią savaitę, ateina per kelias minutes. Jei langai būtų iš anksto pritaikyti priešsprogiminiais skląsčiais, priedanga būtų paruošta ne per valandas, o per kelias minutes“, – sako M. Matulevičius.
Ypač svarbu mokyklose ir darželiuose
Klausimas itin aktualus švietimo įstaigose, nes daugiausia priedangų Lietuvoje įrengta būtent mokyklose ir vaikų darželiuose. Jei modernizavimas apsiriboja kosmetiniais darbais, šimtai vaikų lieka patalpose, kurios atrodo sutvarkytos, bet neapsaugo nuo pagrindinės grėsmės.
Pasak M. Matulevičiaus, sprendimai egzistuoja ir nebūtinai reikalauja brangios naujos statybos – esamą patalpą dažnai galima pritaikyti, jei darbai planuojami teisinga tvarka ir pagal galiojančius reikalavimus (STR 2.07.02:2024, LST EN ISO 22359:2025 ir kt.). Įvairios priedangų įrangos – priešsprogiminių langų skląsčių, sprogimams atsparių durų, filtrinių vėdinimo sistemų – iš kelių skirtingų gamintojų galima rasti asociacijos nario administruojamoje platformoje www.priedanga72.lt.
„Modernizavimas turi prasmę tik tada, kai pradedamas nuo saugos pagrindo. Kitaip išleidžiame lėšas ir gauname gražią patalpą, kuri esmiškai lieka nesauga“, – sako M. Matulevičius.
Kontaktai:
Martynas Matulevičius, Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos prezidentas
[telefonas +370 686 83633]
www.NGSA.lt / www.priedanga72.lt
About the Author
