Klaipėdoje gyvenantis ir dirbantis dr. Laurynas Vadopalas kasdien yra atsakingas už kelias dešimtis tūkstančių naminių gyvūnų priežiūrą. Tiesa, vyras dirba ne vienas, kaip pats sako, po vieną nieko nepadarysi. Pokalbis su juo apie tai, kaip nusprendė pasirinkti tokį profesinį kelią, sutiktus srities profesionalus ir didžiausius kylančius iššūkius.
Nepertraukiami procesai
Gamybos vadovas dr. Laurynas Vadopalas kasdien yra atsakingas už 45 tūkstančius produkcijos gyvūnų – kiaulių. Tiksliau už visą nepertraukiamą procesą – sėklinimą, paršiavimąsi, gimstamumą, augimą, pašarus ir gyvulių pardavimą. Pasak pašnekovo, visa tai turi vykti kuo sklandžiau ir kokybiškiau.
„Tinkamai vykstantys procesai lemia gerą kiaulių savijautą, gerovę, sveikatingumą ir produktyvumą, o tai lemia gerą savikainą bei įmonių pelningumą. Šis darbas išmokė daug puikių dalykų: visų pirma dirbti komandoje ir užsibrėžtų tikslų siekti kartu, nebijoti imtis iniciatyvos, bandyti bei atlikti įvairius gamybinius bandymus, analizuoti sukauptus duomenis, juos tinkamai panaudoti gyvulių produktyvumui gerinti. Dar išmokė bendrauti, sudėtingose situacijoje atrasti tinkamą sprendimą, nepasiduoti net tada, kai kažkas nesiseka“, – sakė pašnekovas.
Vyrą nepertraukiamame verslo procese bene labiausiai džiugina atlikti ir pasiteisinę įmonių veiklos pakeitimai bei noras, kad kiaulininkystė Lietuvoje klestėtų ir šalis visiškai apsirūpintų kokybiška kiauliena.
„Ar tai būtų investicijos į technologijas, ar tiesiog pašaro receptūros korekcija, ar žmonių darbo pobūdžio pakitimai, jie dažniausiai lemia didelius kiaulių produktyvumo pokyčius, tvarumą, darbo efektyvumo gerėjimą ir įmonių pelningumo augimą“, – apie darbo niuansus pasakojo dr. L. Vadopalas.
Pasirinkimo kryžkelė
Paklausus, kaip prasidėjo jo profesinis karjeros kelias, pašnekovas buvo atviras ir prisipažino, jog nebuvo lengva nuspręsti, kur link sukti savo gyvenimo vairą.
„Pamenu, studijas rinkausi iš studijų sąrašo. Pažvelgus akis užkliuvo už Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto siūlomų studijų. Baigus studijas tampi gyvulininkystės technologu. Tai asocijavosi su technologijomis, progresu ir įdomiais dalykais. Buvo sunku tiksliai žinoti, kuo noriu būti, bet įstojus nutariau pabandyti, o gal patiks? Patiko!“, – sakė vyras.
Aukštojo mokslo pakopomis
Dr. L. Vadopalas baigęs studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete bakalauro studijas, nesustojo. Pašnekovas pradėjo ir baigė magistro ir doktorantūros studijas.
„Studijų metai Universitete buvo puikūs – kupini naujovių, iššūkių, linksmybių, bemiegių naktų, aktyvių veiklų, sporto bei daug naudingų patirčių, kurios tikrai praverčia tolesniame gyvenime. Pirmame etape, bakalauro ir magistro pakopose, buvo itin įdomūs studijų dalykai – anatomija, morfologija, genetika ir chemija. Kiti dalykai, tokie kaip gyvulių mityba, agrotechnika, kiaulininkystė, galvininkystė, paukštininkystė, atskleidė žinių ir galimybių klodus. Taip pat buvo ir iššūkis pasitikrinti, ar gebu atsakingai mokytis. Antrame etape, doktorantūros studijose, teko bendrai dirbti ir atlikti gamybinius bandymus su srities profesionalais, garsiais mokslininkais. Jų įžvalgos ir patarimai buvo neįkainojami“, – apie studijas prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Vyro teigimu, studijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų auginimo technologijų institute (GATI) maloniai nustebino.
„Visa GATI komanda puiki, studijos sklandžios. Doktorantūroje atlikti bandymai virto moksliniais straipsniais, apginta disertacija bei praktiškai pritaikytos technologijos kiaulininkystės versle“, – pasakojo vyras.
Žingsnis po žingsnio
Pašnekovo paklausus, kaip vis tik pavyko atrasti domėjimosi sritį, atsakymas buvo tvirtas – studijų metu galimybė tiesiogiai prisiliesti prie darbo tarsi pasufleravo atsakymą.
„Studijų metu mokėmės apie daugumą ūkio gyvūnų, atlikome praktikas. Jau 3–4 kursuose ėmiau jausti, kad norėčiau dirbti paukštininkystės arba kiaulininkystės srityse. Magistrantūros metu gamybinį bandymą pasirinkau atlikti kiaulių komplekse, taigi baigdamas studijas jau tiksliai žinojau, kuo noriu toliau domėtis ir kur noriu save realizuoti“, – sakė dr. L. Vadopalas.
Stiprus santykis su Universitetu
Prisimindamas studijų metus, pašnekovas pabrėžė, kad įgytos žinios ne tik išliko aktualios, bet ir tapo kasdienio darbo pagrindu. Jis taip pat akcentavo glaudų ryšį su akademine bendruomene, kuris išlieka svarbus ir profesinėje veikloje.
„Šiuo metu visiškai pritaikau įgytas žinias, tiesiogiai, kiekvieną dieną. Su Universiteto bendruomene ryšys nenutrūkęs – bendraujame ir bendradarbiaujame, pasikonsultuojame, jei turime klausimų – visada sulaukiame pagalbos. Į vieną iš mūsų kiaulininkystės fermą reguliariai atvažiuoja įvairių kursų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, juos supažindiname su taikomomis technologijomis ir veterinarinėmis praktikomis“, – baigdamas pokalbį sakė pašnekovas.
Gyvūnų mokslus reikėtų vertinti plačiau
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Elena Bartkienė teigė, jog gyvūnų mokslai yra „vienos sveikatos“ koncepcijos dalis, kuri pabrėžia žmogaus, gyvūno ir aplinkos tarpusavio ryšį.
„Gyvūnų mokslai tampa svarbia platforma sprendžiant globalius iššūkius, susijusius su tvariu gamtos išteklių naudojimu. Gyvulininkystė yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios maisto sistemos dalis, todėl jos poveikį aplinkai ir visuomenei būtina vertinti kompleksiškai. Siekiant užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą, svarbu rasti pusiausvyrą tarp ekonominio efektyvumo, aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir visuomenės poreikių. Gyvūnų mokslų specialistai šiame procese atlieka itin svarbų vaidmenį – jie kuria ir diegia inovatyvius sprendimus, leidžiančius mažinti gamybos poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius ir užtikrinti aukštą produkcijos kokybę“, – sakė LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė.
Kalbėdama apie Gyvūnų mokslų studijas prof. dr. E. Bartkienė akcentavo, jog jos reikalauja tvirto pasirengimo ir motyvacijos bei gebėjimo integruoti įvairių disciplinų žinias.
„Siekiant parengti aukštos kvalifikacijos specialistą ar mokslininką, būtinas nuoseklus akademinis kelias: nuo bakalauro studijų iki magistrantūros, o renkantis mokslininko kelią – doktorantūros. Tai gali trukti apie dešimtmetį. Šių specialistų poreikis yra didelis ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybės žemės ūkio politikos valdymo srityje. Valstybės institucijoms, formuojančioms žemės ūkio, maisto saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės politiką, būtini aukštos kvalifikacijos ekspertai, gebantys remtis moksliniais duomenimis ir kompleksiniu požiūriu į sektoriaus vystymąsi“, – sakė profesorė.
LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanės teigimu, nepaisant visuomenėje kartais pasitaikančių stereotipų, gyvūnų mokslai šiandien yra moderni, inovatyvi ir perspektyvi studijų kryptis, kurioje susijungia fundamentiniai mokslai, technologinės inovacijos ir tvaraus vystymosi principai.
„Jei specialistų trūkumas šioje srityje didės, ilgainiui gali silpnėti ir pats sektorius, o tai reikštų didesnę priklausomybę nuo importuojamos produkcijos ir mažesnį valstybės savarankiškumą užtikrinant stabilų visuomenės aprūpinimą pakankamu kiekiu saugaus ir kokybiško maisto“, – apie specialybės ilgalaikę perspektyvą kalbėjo prof. dr. E. Bartkienė.
About the Author
