Net 70 proc. Lietuvos gyventojų šiandien teigia atliekas rūšiuojantys nuolat, tačiau ekspertai pastebi, jog beveik kas antra išmesta atlieka atsiduria netinkamame konteineryje. Tai parodė ne tik naujausias pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuotas tyrimas, bet ir ketvirtadienį Ukmergėje surengtas renginys – socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“, kurio metu specialistai išvertė plastiko konteinerio turinį ir vietoje perrūšiavo gyventojų išmestas atliekas.
Kartu su Ukmergės rajono savivaldybe organizuoto eksperimento metu tarp tinkamai išmestų pakuočių buvo rasta ir netinkamų radinių: statybinių atliekų, elektronikos prietaisų – plakiklis, virdulys, taip pat kačių kraiko dėžė, sudygusių svogūnų maišas, žaislas, pjūklo diskas, laidai. Ekspertų teigimu, tokios priemaišos apsunkina perrūšiavimo procesą ir mažina galimybes atliekas perdirbti. Vis dėlto bendras rezultatas vertinamas teigiamai – eksperimentas parodė, kad gyventojai atliekas rūšiuoja gana gerai.
„Matome labai aiškų pokytį – žmonės rūšiuoti nori ir tai daro vis aktyviau. Tačiau kartu matome ir kitą pusę: gyventojai dažnai vis dar nežino, ką tiksliai galima mesti į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius. Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau finansavimo, rūšiavimo ir perdirbimo schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – teigia „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Plastiko atliekos vis dar klaidina
Net 93 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad žino, kaip rūšiuoti teisingai, rodo naujausias organizacijos inicijuotas tyrimas. Vis dėlto realūs konteinerių tyrimai atskleidžia kitokią realybę – plastiko konteineriuose vis dar gausu atliekų, kurios nėra pakuotės ir negali būti perdirbamos kartu su rūšiuojamu turiniu.
Anot „Žaliojo taško“ atstovės, viena svarbiausių taisyklių, kurios gyventojai vis dar netaiko praktikoje, yra ta, kad į plastiko konteinerį keliauja ne visi plastikiniai daiktai, o tik pakuotės.
„Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu. Todėl įvairūs plastikiniai buities daiktai, žaislai ar higienos reikmenys nėra laikomi pakuotėmis ir neturėtų atsidurti rūšiavimo konteineriuose“, – aiškina A. Burbaitė.
Naujas etapas – rūšiavimo kokybė
Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmones rūšiuoti labiausiai skatina ekologinis sąmoningumas, noras mažinti taršą bei patogiai prie namų įrengta infrastruktūra.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisingas atliekų rūšiavimas šiandien tampa ne tik aplinkosauginiu įpročiu, bet ir būtinybe siekiant įgyvendinti vis griežtėjančius Europos Sąjungos reikalavimus. 2025 m. įsigaliojęs ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas numato ambicingus plastiko pakuočių perdirbimo tikslus, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik surenkamam atliekų kiekiui, bet ir jų kokybei.
„Lietuvoje siekiame labai paprastos, gyventojams aiškios sistemos – rūšiuoti būtina visas pakuočių atliekas. Jei tai stiklo pakuotė – mesti į stiklo konteinerį, jei tai kartoninė dėžė ar popierinis maišelis – į popieriaus konteinerį, o visų kitų pakuočių vieta – plastiko konteineryje. Individualių namų gyventojams rūšiuoti dar paprasčiau – tiesiog atskirai išmesti stiklines pakuotes, o į antrą rūšiavimo konteinerį keliauja visų kitų rūšių pakuotės. Žmonėms nereikia būti perdirbimo ekspertais, o tiesiog rūšiuoti visas pakuotes, tokiu būdu prisidedant prie Lietuvos žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo“, – sako A. Burbaitė.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero Dariaus Varno, būtent praktinis gyventojų švietimas šiandien tampa viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti rūšiavimo klaidas, todėl tokios edukacinės akcijos kaip „Konteinerio krata“ regionuose įgauna vis didesnę reikšmę.
„Gyventojai šiandien rūšiuoja vis aktyviau, todėl labai svarbu užtikrinti, kad sistema būtų kuo aiškesnė ir patogesnė kiekvienam. Savivaldybė rūpinasi rūšiavimo infrastruktūra, konteinerių prieinamumu bei reguliariu jų aptarnavimu, tačiau ne mažiau svarbus ir pačių gyventojų indėlis – atsakingai rūšiuoti atliekas bei laikytis pagrindinių taisyklių. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad kuo daugiau atliekų būtų sėkmingai perdirbta“, – sako D. Varnas.
„Aplinkosauginis švietimas pasitelkiant praktines priemones yra vienas veiksmingiausių būdų pasiekti gyventojus. Gyvai parodydami dažniausiai daromas rūšiavimo klaidas galime ne tik atkreipti žmonių dėmesį, bet ir iš karto atsakyti į jiems kylančius klausimus – paaiškinti, kaip skirtingos atliekos turi būti rūšiuojamos ir kodėl tai svarbu. Tokios iniciatyvos padeda žmonėms geriau suprasti rūšiavimo principus ir formuoti atsakingesnius kasdienius įpročius“, – sako jis.
Atliekos virto edukacine instaliacija
Po renginio Ukmergėje tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. A. Burbaitė tikisi, kad toks vizualus sprendimas paskatins gyventojus atidžiau pažvelgti į savo kasdienius įpročius ir padės išvengti dažniausiai daromų klaidų ateityje.
„Kartais vienas gyvai pamatytas konteinerio turinys pasako daugiau nei ilgi paaiškinimai ar informaciniai plakatai. Žmonės labai aiškiai pamato, kiek daug netinkamų atliekų vis dar patenka į rūšiavimo konteinerius ir kaip tai turėtų būti daroma iš tikrųjų“, – sako ji.
About the Author
