Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas 2025 m. pasiekė rekordinius 6,1 mlrd. eurų. Vis dėlto darbo migracijos ribojimai gali tapti rizikos veiksniu eksporto augimui ir biudžeto įplaukoms – sektoriuje dirbantys užsienio vairuotojai valstybei kasmet sumoka šimtus milijonų eurų darbo mokesčių, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos analizėje.
Lietuvos banko duomenimis, krovininio kelių transporto paslaugų eksportas pernai išaugo 6,6 proc. Sektorius 2025 m. sudarė 23,8 proc. viso šalies paslaugų eksporto ir sukūrė 4,7 mlrd. eurų balanso perviršį – 46,5 proc. viso paslaugų balanso pertekliaus.
„Transporto sektorius yra viena svarbiausių paslaugų eksporto grandžių, o jo pajėgumą tiesiogiai lemia žmogiškųjų resursų prieinamumas. Jei įmonės negali užtikrinti reikiamų pervežimo pajėgumų, dalis užsakymų nukeliauja konkurentams kitose šalyse”, – sakė TTLA vadovas Polvilas Drižas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje dirba beveik pusė visų trečiųjų šalių piliečių – 80,5 tūkst. darbuotojų. Per metus jų skaičius šiame sektoriuje išaugo 7,2 proc., arba 5,4 tūkst. Daugiausia darbuotojų darbdaviai įdarbino iš Uzbekistano – 1,7 tūkst., Indijos – 900, Filipinų – 700 ir Ukrainos – 700. Tarp jų dominavo tarptautinio krovinių vežimo vairuotojai.
„Sodros” duomenimis, apdraustų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius nuo 2014 m. išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 45,3 tūkst. iki 91,8 tūkst. 2025 m. TTLA darbo rinkos raidos scenarijų vertinimu, esant dabartinėms tendencijoms, vairuotojų skaičius 2027 m. galėtų priartėti prie 100 tūkst.
Tačiau laisvų darbo vietų skaičius sektoriuje auga dar sparčiau – nuo 1 404 vnt. 2014 m. iki 7 682 vnt. 2025 m. Šiuo metu transporto sektorius sudaro 24,5 proc. visų šalyje skelbiamų laisvų pozicijų.
„Sektoriaus darbuotojų poreikis jau ne vienerius metus viršija vidaus darbo pasiūlą. Tai ne trumpalaikis svyravimas – tai struktūrinė problema, kurią galima spręsti tik užtikrinant prognozuojamą ir stabilią migracijos sistemą”, – teigė P. Drižas.
Fiskalinis sektoriaus indėlis taip pat reikšmingas. TTLA modelinio vertinimo duomenimis, vien iš vairuotojų darbo pajamų mokesčių – GPM, PSD, VSD ir darbdavio įmokų – valstybė kasmet gauna apie 800 mln. eurų. Darbo sąnaudos krovininio kelių transporto sektoriuje 2016–2024 m. augo vidutiniškai 20,5 proc. per metus. Į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą transporto ir saugojimo sektorius bendrai 2025 m. sumokėjo 1,08 mlrd. eurų mokesčių, o šių metų pirmąjį ketvirtį toliau fiksuojamas daugiau kaip 20 proc. siekiantis augimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad 2026 m. patvirtinta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota – 0,9 proc. nuolatinių šalies gyventojų skaičiaus. Pasiekus kvotą, leidimų išdavimas galimas esant papildomoms sąlygoms, pavyzdžiui, atlygio slenksčiams.
„Migracijos kvota ir administracinių procesų trukmė transporto sektoriuje virsta praktine veiklos rizika – darbuotojų kaita čia yra nuolatinė, o bet koks srauto ribojimas tiesiogiai veikia pervežimo pajėgumus ir eksporto rezultatus”, – sakė TTLA vadovas.
About the Author
