Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, parengtoms siekiant iki birželio mėnesio į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970 nuostatas dėl skaidraus darbo.
„Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, įgyvendinti skaidrumo direktyvos ir XX Vyriausybės programos nuostatas, įvertinant užmokesčio skaidrumo mechanizmą ir siekiant užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojas galės sužinoti apie savo darbo užmokestį. Jei jis norės pasilyginti su toje pačioje grupėje dirbančiais darbuotojais, tai galės padaryti per institucijas: Darbo inspekciją, Darbo ginčų komisijas, profsąjungas. Įmonės turės sugrupuoti pareigybes atsižvelgiant bent į keturis kriterijus: įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas“, – sesijos pradžioje pristatydama projektus sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Numatoma, kad darbuotojas turėtų teisę raštu iš darbdavio gauti duomenis apie šiuos rodiklius: savo metinį darbo užmokestį, mėnesio vidutinį valandinį ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį, taip pat darbdavio darbuotojų vidutinį metinį darbo užmokestį, mėnesio vidutinį valandinį ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskirta jo pareigybė.
Kodekse numatoma įtvirtinti – jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustatytų, kad darbdavys pažeidė pareigą už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, darbuotojui būtų priteisiama kompensacija. Ši kompensacija apimtų visišką nesumokėto darbo užmokesčio ar mokėjimų natūra atgavimą, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant žalą, patirtą dėl diskriminacijos įvairiais pagrindais, ir kompensaciją už dėl šio pažeidimo prarastas su darbu susijusias galimybes.
J. Zailskienės teigimu, 2024 metais Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio buvo apie 9,4 proc.: „Jis šiek tiek mažėja, bet ne tiek ženkliai, kaip norėtųsi, ir nors Lietuvoje beveik nėra skirtumo tarp vyrų ir moterų įsidarbinimo galimybių, bet darbo užmokesčio atotrūkis vis dar yra“.
Darbo kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-1309(2) po svarstymo pritarė 80, prieš balsavo trys, susilaikė 19 Seimo narių.
About the Author
