Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.
Lietuviškos dronų sistemos – pažangiems modeliams kurti
„Lietuvos įmonių dalyvavimas tokiuose Europos saugumui svarbiuose projektuose kaip DART yra mūsų šalies inovacijų sektoriaus įvertinimas. Kartu tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Lietuva gali reikšmingai prisidėti prie Europos gynybinių pajėgumų didinimo. Siekiant šio tikslo atsiveria ir naujos ekonominės galimybės, todėl svarbu toliau kryptingai dirbti ir padėti įmonėms realizuoti turimą potencialą“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.
Europos gynybos fondo (angl. European Defence Fund) lėšomis finansuojamo DART projekto tikslas – sukurti pažangias „skaitmeninių dvynių“ (angl. digital twin) technologijas Europos gynybos sistemoms. Tai visą gynybos ekosistemą – nuo logistikos grandinių, gamybos ir infrastruktūros iki oro erdvės platformų, tokių kaip orlaiviai ar kitos sistemos – apimantis skaitmeninis modelis. Jis leis simuliuoti realias operacines situacijas, geriau suprasti skirtingų sistemų sąveiką dar prieš jas įdiegiant. Tokia aplinka padės priimti geresnius sprendimus ir didins Europos gynybos ekosistemos efektyvumą.
Bendrovės „IT logika“ autonominių dronų stočių sprendimas „Dbox“ į projektą įtrauktas neatsitiktinai. Jis padeda spręsti vieną didžiausių kuriant tokio masto skaitmeninių dvynių aplinką kylančių iššūkių – realiu laiku gauti patikimą informaciją apie modeliuojamos infrastruktūros ir sistemų būseną. Praktikoje jau taikomas Lietuvos įmonės sprendimas leidžia be nuolatinio žmogaus įsikišimo užtikrinti nuolatinę teritorijų stebėseną, greitą reagavimą į įvykius ir efektyvesnę kritinės infrastruktūros ar sienų apsaugą.
„Dbox“ apjungia visą drono veikimo ciklą į vieną autonominę sistemą – nuo pakilimo ir nusileidimo iki įkrovimo, misijų planavimo ir duomenų perdavimo. Dronai gali būti siunčiami į misijas automatiškai, be operatoriaus vietoje, o visa informacija realiu laiku perduodama į valdymo centrą. Tokia technologija gali pasitarnauti kritinės infrastruktūros, pasienio teritorijų stebėsenai ir apsaugai, o DART projekto kontekste padeda efektyviau gauti ir integruoti reikiamą informaciją į skaitmeninius modelius“, – sako bendrovės „IT logika“ produkto vystymo vadovė Jurgita Gelažanskienė.
Bendradarbiauja su ES gynybos sektoriaus sunkiasvoriais
DART projekte „IT logika“ dalyvauja būdama tarptautinio konsorciumo dalimi. Jį sudaro daugiau nei 20 Europos įmonių ir mokslo institucijų, tarp kurių tokios bendrovės kaip Prancūzijos programinės įrangos kompanija „Dassault Systèmes“ ir optinės bei elektroninės įrangos gynybos ir civiliniam sektoriui gamintoja „Safran Electronics & Defense“, taip pat Ispanijos gynybos, aviacijos ir kosmoso bei skaitmeninių technologijų kompanija „Indra Sistemas“, Fraunhofer-Gesellschaft institutas Vokietijoje, kitos garsios Europos organizacijos ir universitetai.
„Lietuvoje ir kitose Europos šalyse kuriami išties aukšto lygio saugumo ir gynybos sprendimai, kurie technologiniu požiūriu nenusileidžia globalių lyderių pasiūlai. Tačiau šie sprendimai vietiniu mastu pernelyg dažnai lieka neišnaudoti. Europa tikrai gali kurti pažangias technologijas – svarbu pagaliau pradėti jas realiai diegti savo rinkoje. EDF finansuojami projektai tam yra gera paskata“, – pažymi J. Gelažanskienė.
Gynybos sprendimams – 7,3 mlrd. eurų investicijos
M. Survilas pažymi, kad Lietuvos bendrovių kuriami sprendimai gali reikšmingai prisidėti prie Europos saugumo ir savarankiškumo didinimo, o EDF finansuojami projektai tam gali tapti puikiu katalizatoriumi.
„Vien šiemet per EDF į Europos gynybos sektorių bus investuota 1 mlrd. eurų, o visas 2021-2027 m. biudžetas siekia apie 7,3 mlrd. eurų. Tai išties reikšmingos investicijos, kurios gali tekti ir Lietuvos įmonėms – svarbu nepraleisti galimybių. Kadangi finansavimas skiriamas tarptautiniams konsorciumams, EDF projektai taip pat sudaro sąlygas bendradarbiavimui su kitomis Europos įmonėmis ir mokslo įstaigomis, yra palankūs naudingų partnerysčių mezgimui“, – sako M. Survilas.
Mokslinių tyrimų etape EDF lėšomis gali būti padengiama iki 100 proc. tinkamų išlaidų, o vystymo bei prototipų kūrimo stadijoje ES finansavimas papildo nacionalinius įnašus. Projektuose ypatingas dėmesys teikiamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei vidutinės kapitalizacijos bendrovių integracijai į tiekimo grandines, taip pat projektams, turintiems sąsajų su Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyvomis.
EDF finansavimą jau yra gavusios tokios Lietuvos lazerių ir kosmoso sektoriaus bendrovės kaip BPTI, „Astrolight“, „Aktyvus Photonics“, „Nano Avionics“, „Eksma Optics“. Lietuvai aktualiausios EDF kryptys apima sausumos kovos pajėgumų vystymą, didelių pokyčių potencialą turinčių (angl. disruptive) technologijų kūrimą bei projektus, kuriuose aktyviai dalyvauja mažos ir vidutinės įmonės.
Daugiau informacijos apie EDF finansavimo galimybes galima rasti Inovacijų agentūros interneto svetainėje.
About the Author
