Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.
„Citadele“ bankas sukūrė ekonomikos ciklo stebėjimo įrankį, leidžiantį realiu laiku vertinti Baltijos šalių ir pagrindinių eksporto rinkų ekonominę būklę bei modeliuoti verslo ciklo kryptį keliems mėnesiams į priekį.
Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos ekonomika šiuo metu išlieka atsigavimo fazėje. Kitaip tariant, bent artimiausiu laikotarpiu recesijos scenarijus nėra pagrindinis.
Tačiau tai nereiškia, kad situacija yra komfortiška. Euro zonos ekonomikos aktyvumas pastaraisiais mėnesiais praktiškai sustojo vietoje, o bendras ekonomikos ciklas išlieka silpnesnis nei ilgalaikis istorinis vidurkis. Kitaip tariant, ekonomika auga, tačiau jos augimo pagrindas lieka trapus ir jautrus išoriniams sukrėtimams – pirmiausia energetikos kainų šokams ir geopolitinei įtampai.
Šiame kontekste įdomiai atrodo Vokietijos situacija. Ilgą laiką silpniausia euro zonos ekonomika buvusi šalis pastaraisiais mėnesiais demonstruoja tam tikrus stabilizacijos ženklus. Mūsų vertinimu, tam didelę įtaką daro pramonės sektorius. Dalis Vokietijos gamintojų šiuo metu aktyvina gamybą ir didina atsargas, siekdami apsisaugoti nuo galimų žaliavų tiekimo sutrikimų ir tolesnio energetikos kainų augimo. Hormūzo sąsiaurio situacija ir sutrikęs laivų judėjimas išlieka reikšminga rizika Europos pramonei, todėl įmonės stengiasi pasiruošti galimiems trikdžiams iš anksto.
Tuo metu kitose Baltijos šalims svarbiose eksporto rinkose situacija atrodo mažiau optimistiškai. Lėtėjimo signalų matome Prancūzijoje, Nyderlanduose, o didesnio atsargumo reikalauja ir Lenkija, kurios ekonomikos ciklas pastaruoju metu silpnėja. Tai svarbu Baltijos regiono verslui, nes būtent šios rinkos yra tarp svarbiausių eksporto partnerių.
Kita kryptis, kurią šiandien verta atidžiai stebėti, yra Skandinavija. Nors regiono ekonomikos ciklas po truputį atsigauna, Skandinavijos šalys išlieka jautrios palūkanų normų pokyčiams dėl didelės privataus sektoriaus skolos ir didelės paskolų su kintamomis palūkanomis dalies. Europos Centriniam Bankui ruošiantis griežtesnei pinigų politikai, panašia kryptimi gali judėti ir Skandinavijos centriniai bankai. Tokiu atveju regiono ekonomikos augimas gali sulėtėti greičiau nei Vakarų Europoje.
Baltijos šalių situacija išlieka nevienoda, tačiau nė viena iš regiono ekonomikų šiuo metu nerodo krizės požymių. Estijos ekonomika tebėra silpniausia regione, nors ir išlieka augimo trajektorijoje. Latvijos ekonomikos aktyvumas pastaraisiais mėnesiais buvo sustiprėjęs, tačiau jau matyti pirmieji stabilizacijos ženklai.
Lietuvos ekonomika kol kas atrodo atspariausiai. Aukštas aktyvumas pramonėje ir vidaus vartojimą palaikantys veiksniai leidžia ekonomikai išlikti augimo fazėje. Vis dėlto matyti ir pirmieji atsargumo signalai – gyventojų nuotaikos prastėja, žmonės tampa jautresni infliacijos ir ekonomikos perspektyvų rizikai, o tai ilgainiui gali paveikti vartojimo tempą.
Verslui tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausia taps ne agresyvi plėtra, o lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos. Energetikos kainų svyravimai, geopolitinė įtampa ir galimi palūkanų normų pokyčiai didins rinkų nepastovumą, todėl įmonėms teks atidžiau vertinti eksporto rinkų rizikas, atsargiau planuoti investicijas ir daugiau dėmesio skirti likvidumo valdymui.
Kitaip tariant, šiandien nematome krizės scenarijaus nei euro zonoje, nei Baltijos regione. Tačiau matome ekonomiką, kuri tampa gerokai jautresnė išoriniams sukrėtimams. Todėl artimiausiais mėnesiais verslo sėkmę lems ne vien augimo tempas, o gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią ekonominę ir geopolitinę aplinką.
Komentaro autorius – Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys, Verslo bankininkystės vadovas Baltijos šalims
About the Author
