Tarptautinę gatvės muzikos dieną miestų erdvės trumpam virsta gyvomis scenomis, kuriose muzika pasiekia klausytojus be tarpininkų ir primena, koks svarbus yra tiesioginis ryšys tarp atlikėjo ir auditorijos. Tačiau šiuolaikinėje muzikos industrijoje šis ryšys vis dažniau kuriamas ne tik scenoje, bet ir strategiškai – pasitelkiant komunikaciją.
Būtent tai atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) magistrantūros absolvento Luko Miknevičiaus tyrimas, kuriame analizuojama, kaip muzikos atlikėjai formuoja savo įvaizdį ir ryšį su auditorija socialiniuose tinkluose.
Autentiškumas, kuris yra kuriamas
Tyrimo rezultatai rodo, kad stipriausią ryšį su auditorija lemia vertybinis atitikimas (83 proc.), tiesioginis bendravimas (80,7 proc.) ir autentiškumo pojūtis (77,8 proc.). Tai reiškia, kad klausytojams svarbu ne tik muzika, bet ir atlikėjo asmenybė, vertybės bei gebėjimas kurti artimą santykį.
Vis dėlto autentiškumas šiandien nėra vien spontaniškas reiškinys. Tyrime išskiriama „apskaičiuoto autentiškumo“ samprata – atlikėjai sąmoningai kuria atvirumo, tikrumo įspūdį, dalindamiesi užkulisiais ar asmeniškesniu turiniu, tačiau tuo pat metu išlaikydami kontrolę.
Kūrybos visuomenės komunikacijos absolventas Lukas Miknevičius pabrėžia: „Kasdien didėjant ne tik vartotojų, bet ir muzikos rinkos kūrėjų skaičiui, galima pastebėti išaugusį auditorijos sąmoningumą, bet kartu ir įvairių atlikėjų kūrybiškumą. Esant tokiam milžiniškam informacijos kiekiui ir jos prieinamumui, žmogų vis sunkiau įtikinti natūralumu. Daliai kūrėjų tai pavyksta, kitiems, deja, ne.“
Ryšys su auditorija – nuolatinis procesas
Vienas esminių tyrimo aspektų – vadinamasis santykių palaikymo darbas. Tai nuolatinis bendravimas su auditorija, kuris šiandien yra neatsiejama muzikos kūrėjo veiklos dalis. Atlikėjai ne tik kuria muziką, bet ir aktyviai komunikuoja su savo klausytojais, reaguoja į jų grįžtamąjį ryšį ir kuria bendruomenę aplink savo kūrybą. Ryšys su auditorija tampa tęstiniu procesu, kuris neapsiriboja vien koncertu ar pasirodymu.
„Žinoma, yra tikrai sėkmingų atlikėjų, kurie neįdeda tiek pastangų į bendravimą su savo auditorija už koncerto ribų, tačiau tai galima pastebėti vis rečiau. Jeigu apie tave nekalbės, nebūsi matomas socialinėje erdvėje, tuomet vartotojas greitai pamirš apie tave, ir bet kokiu atveju turėsi sugrįžti prie bendravimo su auditorija, ypač tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva“, – teigia KIF alumnas L. Miknevičius.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad mažoje rinkoje informacija sklinda itin greitai, o reputacijai gali būti pakenkta per labai trumpą laiką dėl intensyvaus skaitmeninio „iš lūpų į lūpas“ efekto. Tai reiškia, kad kiekvienas atlikėjo komunikacijos žingsnis tampa strategiškai svarbus, o klaidos gali turėti greitą ir plačiai juntamą poveikį.
Lietuvos alternatyviosios muzikos rinkoje prekės ženklo „gylis“ yra gerokai vertingesnis už „plotį“. Tyrime pabrėžiama, kad atlikėjui geriau turėti 5 000 „die-hard“ fanų nei 50 000 pasyvių sekėjų. Šis ryšys, kuriamas per autentišką, kartais net buitinę komunikaciją, tiesiogiai konvertuojasi į bilietų pardavimus, nes fanai perka ne tik muziką, bet ir patį atlikėją kaip asmenybę.
Ryšys su klausytoju tęsiasi už scenos ribų
Nors gyvi pasirodymai – pavyzdžiui, tokie kaip Gatvės muzikos dienos metu – leidžia užmegzti tiesioginį kontaktą su klausytoju, šiandien ši patirtis natūraliai persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Ryšys, užmegztas gyvai, tęsiamas socialiniuose tinkluose, kur formuojamas nuoseklus atlikėjo įvaizdis ir palaikomas dialogas su auditorija.
Alternatyva visada buvo susijusi su maištu ir saviraiška. Tyrime daroma išvada, kad sėkmingiausi tie atlikėjai, kurie nebijo būti nuomonės lyderiais (angl. role models). Komunikacija socialiniuose tinkluose turi ne tik pranešti apie koncertą, bet ir provokuoti diskusiją, dalintis filosofinėmis įžvalgomis ar net buitiniais pralaimėjimais, taip panaikinant barjerą tarp scenos ir klausytojo.
Muzika, kuri pasiekia tinkamą klausytoją
Kaip rodo L. Miknevičiaus tyrimas, didžiausias iššūkis šiandienos muzikos kūrėjams nėra vien būti išgirstiems. Kur kas svarbiau – pasiekti savo auditoriją. Net ir stipri kūryba gali likti nepastebėta, jei jai trūksta kryptingos komunikacijos. Todėl muzika šiandien tampa ne tik menine išraiška, bet ir strateginiu procesu, kuriame svarbus kiekvienas ryšio su klausytoju aspektas.
About the Author
