Jei naktį pažadina staigus ir skausmingas blauzdos raumens susitraukimas, tai nebūtinai reiškia tik magnio trūkumą. Naktinį kojų mėšlungį gali lemti ir skysčių stoka, per didelis ar per mažas fizinis krūvis, kraujotakos sutrikimai, tam tikros ligos ar net vartojami vaistai.
„Naktinis kojų mėšlungis, dažniausiai blauzdų, yra gana dažnas reiškinys, ir jis gali turėti kelias priežastis. Svarbu suprasti, kad dažnai tai nėra viena konkreti liga, o kelių veiksnių derinys. Dažniausios priežastys yra elektrolitų disbalansas, dehidratacija, ilgalaikis nejudrumas ar pervargimas, kraujotakos sutrikimai, nervų sistemos dirginimas, tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar inkstų ligos, bei kai kurių vaistų vartojimas, tarp jų diuretikų ir statinų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Ji priduria, kad mėšlungis dažniau pasireiškia būtent naktį ne atsitiktinai: nakties metu atsipalaiduoja raumenys, todėl sulėtėja kraujotaka ir lengviau atsiranda spazmas. Taip pat mėšlungis gali atsirasti dėl pėdos padėties, nes miegant ją dažnai laikome nuleistą, todėl sutrumpėja blauzdos raumenys ir atsiranda spazmas.
Magnio trūkumas – tik viena iš priežasčių
Nors mėšlungis dažnai siejamas su magnio stoka, toks aiškinimas ne visada teisingas. Pasak vaistininkės, tai tik viena iš galimų priežasčių.
„Magnis svarbus raumenų atsipalaidavimui, todėl jo trūkstant raumenys gali lengviau spazmuoti. Tačiau daugeliu atvejų mėšlungis atsiranda net ir esant normaliam magnio kiekiui. Dėl to vien tik magnio papildai ne visada išsprendžia problemą. Kai kuriais atvejais daug svarbiau įvertinti kasdienius įpročius, organizmo skysčių balansą ar vartojamus vaistus“, – pažymi V. Mostautienė.
Vaistininkės teigimu, net ir nedidelė dehidratacija gali turėti tiesioginės įtakos raumenų veiklai, nes sutrikdo elektrolitų, ypač natrio, kalio ir magnio, pusiausvyrą.
„Šie mineralai būtini normaliam nervinių impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimo bei atsipalaidavimo ciklui“, – sako ji.
Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Mėšlungį gali provokuoti ne tik pernelyg intensyvus sportas, bet ir per mažas judėjimas.
„Intensyvus ar neįprastas krūvis sukelia raumenų nuovargį, išeikvoja energijos atsargas, didina metabolitų kaupimąsi raumenyse. Dėl to sutrinka normalus raumenų atsipalaidavimas ir atsiranda spazmai, ypač naktį po aktyvios dienos. Ilgalaikis nejudrumas, pavyzdžiui, sėdimas darbas, silpnina kraujotaką, mažina raumenų elastingumą, didina spazmų tikimybę keičiant padėtį ar miego metu“, – aiškina V. Mostautienė.
Įtakos gali turėti ir vartojami vaistai
Kartais mėšlungio priežastis slypi ne gyvenimo būde, o vartojamuose vaistuose. Pasak vaistininkės, tai svarbus aspektas, kuris neretai lieka nepastebėtas.
„Pavyzdžiui, diuretikų vartojimas gali sumažinti kalio ar magnio kiekį, o tai tiesiogiai didina raumenų dirglumą. Statinai, nors plačiai naudojami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, retais atvejais gali paveikti raumenų ląsteles ir sukelti ne tik skausmą, bet ir mėšlungį“, – sako ji.
Lengvesniais atvejais pirmiausia pakanka peržiūrėti kasdienius įpročius: ar pakanka skysčių, ar mityba visavertė, ar netrūksta poilsio, ar fizinis krūvis nėra kraštutinis. Tokiais atvejais gali padėti ir tinkamai parinkti papildai.
„Tačiau užsitęsęs ar dažnėjantis mėšlungis neturėtų būti laikomas normaliu reiškiniu. Tai signalas ieškoti platesnio priežastinio konteksto ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia V. Mostautienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad sprendžiant šią problemą dažnai kartojamos tos pačios klaidos. Papildai neretai vartojami profilaktiškai ir be saiko. Tai gali būti neefektyvu, o kartais ir sukelti disbalansą, nes per didelis vieno mineralo kiekis trikdo kitų pasisavinimą.
„Taip pat dažnai nuvertinama dehidratacija, ignoruojamas fizinio krūvio balansas ir neįvertinama galima vaistų įtaka. Dar viena klaida – užsitęsusį mėšlungį laikyti normaliu reiškiniu, ypač vyresniame amžiuje“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kokie simptomai turėtų kelti nerimą
Nors daugeliu atvejų mėšlungis yra nepavojingas, kai kurie požymiai rodo, kad problema gali būti susijusi ne tik su mineralų stoka.
„Jei spazmai kartojasi beveik kas naktį arba kelis kartus per savaitę, skausmas užsitęsia ilgiau nei kelias minutes ir palieka ilgalaikį raumenų skausmą, tai jau nėra tipinis epizodinis reiškinys. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kai mėšlungis pasireiškia ne tik nakties metu, bet ir dieną. Nuolat pasikartojantis mėšlungis tik vienoje kojoje gali būti ženklas, kad problema yra lokali, pavyzdžiui, susijusi su kraujotaka ar nervo pažeidimu. Tokiais atvejais vertėtų pasitarti su gydytoju“, – įspėja V. Mostautienė.
Dažnai paaiškėja visai kita priežastis
Pasak V. Mostautienės, pokalbis vaistinėje dažnai padeda tiksliau įvertinti, kas iš tiesų gali lemti mėšlungį, nes priežastis ne visada būna magnio trūkumas.
„Dažnai susiduriame su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie ieško mėšlungio atsiradimo priežasčių. Jie skundžiasi išbandę visus įmanomus magnio papildus, tačiau niekas nepadeda. Pakalbėjus išsiaiškinama, kad jie vartoja tokius vaistus kaip diuretikai ir statinai, ir greičiausiai būtent dėl jų vartojimo atsiranda mėšlungis, todėl reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju, kaip galima spręsti šią problemą“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, kitais atvejais mėšlungio riziką didina ne vaistai, o tam tikri kasdieniai įpročiai. Pavyzdžiui, vaistininkei tenka susidurti su pacientėmis, kurios pradėjusios intensyviai sportuoti smarkiai apriboja mitybą ir vartoja per mažai skysčių, todėl mėšlungio rizika padidėja.
About the Author
