Darius Lasionis – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius
Europos komisija siūlo Pramonės spartinimo aktą (PSA), kurio tikslas – stiprinti pramonę ir kurti darbo vietas Europoje. Tiksliau sakant, PSA nustatytas tikslas iki 2035 m. gamybai tenkančią ES BVP dalį padidinti iki 20 proc. Visgi, tikslas yra aukšto lygio politinė ambicija, strateginė kryptis, negarantuojanti rezultato. Genialumas slypi paprastume: konkurencingumo užtikrinimas yra pagrindinis raktas į sėkmę. Konkurencingumą lemia darbo našumas, žaliavų ir darbo kaštai. Tiek Kinijoje, tiek Azijos šalyse žaliavų ir darbo kaštai yra mažesni ir darbo trukmė yra ilgesnė nei Europoje. Vis dėlto, inžinerijos ir technologijų pramonė Lietuvoje išsiskiria darbo našumo kontekste.
Inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbantis asmuo sukuria daugiau pridėtinės vertės
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. (už 2025 m. duomenų dar nėra) Lietuvoje darbo našumas siekė 47,2 tūkst. eurų, kai jis buvo vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Per metus darbo našumas padidėjo 4 proc., tačiau jis buvo mažiausias nuo 2021 m. Vadinasi, darbo našumas Lietuvoje didėja, tačiau augimo tempas „išsikvepia”. Aukštesnis perspektyvumo lygis yra pastebimas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje. 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės vidutinis darbo našumas siekė 50,2 tūkst. eurų ir tai buvo aukštesnis rodiklis nei šalies ūkyje ir apdirbamojoje gamyboje (45,1 tūkst. eurų). Tai rodo, kad Lietuvoje vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sukūrė šiek tiek daugiau pridėtinės vertės nei bendrai šalies ūkyje (pokytis: 3 tūkst. eurų) ir apdirbamojoje gamyboje (pokytis: 5,1 tūkst. eurų) dirbantis asmuo. O metinis augimo tempas siekė 6,9 proc. ir jis buvo didesnis nei šalies ūkyje bei apdirbamojoje gamyboje.
Ši situacija atspindi sąlyginai didesnį Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės konkurencingumą. Tam reikšmingos įtakos gali turėti diegtų inovacijų ir technologijų mastas įmonėse. Pavyzdžiui2022–2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje inovacinę veiklą vidutiniškai vykdė 68 proc. įmonių ir tai buvo 6 proc. punktais daugiau nei apdirbamosios gamybos srityje bei 5 proc. punktais daugiau nei 2020–2022 m. inžinerijos ir technologijų pramonėje. Taigi matome, kad palaipsniui vis daugiau įmonių savo veikloje diegia naujus produktus, naujus technologinius ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus.
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius – darbo našumo lyderis
2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje išsiskyrė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius, kuriame darbo našumas siekė 86,5 tūkst. eurų, kai jis yra vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Kitaip sakant, šiame subsektoriuje darbo našumas buvo 1,8 karto didesnis nei šalies ūkyje, 1,9 karto didesnis nei apdirbamojoje gamyboje ir 1,7 karto didesnis nei inžinerijos ir technologijų pramonėje. O metinis augimo tempas siekė net 22 proc. Šio sektoriaus aprėptyje kuriama moderni, aukštos pridėtinės vertės produkcija, konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Stiprėjantis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės potencialas yra tyliai kaupiama ekonomikos galia, kuri šalies mastu naudą teikia ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Kitaip sakant, investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančią inžinerijos ir technologijų pramonę yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti šalies ekonominį gerbūvį ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms.
About the Author
