Regėjimo pokyčius daugelis linkę laikyti natūralia amžiaus dalimi, tačiau specialistai pabrėžia – ne visada tai tik senėjimo procesas. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas oftalmologas med. dr. Paulius Rudalevičius atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vaizdas tampa neryškus ar tarsi „miglotas“, yra katarakta – progresuojanti akies lęšiuko liga. Nors ji vystosi palaipsniui, ilgainiui gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Gera žinia ta, kad šiandien katarakta gali būti efektyviai gydoma, o regėjimas – atstatomas.
Regėjimas silpsta nepastebimai: kada tai jau nebe „amžius“
Katarakta išsivysto tuomet, kai akies lęšiuke pakinta ir negrįžtamai pažeidžiama baltymų struktūra. Dėl šių pokyčių lęšiukas praranda skaidrumą, ima drumstėti, o šviesa, vietoje to, kad tiksliai fokusuotųsi tinklainėje, išsisklaido.
„Pacientai dažnai pastebi, kad pradeda blogiau matyti, dažniau keisti akinius ar vengti vairuoti tamsoje, tačiau šiuos pokyčius linkę priskirti nuovargiui ar amžiui. Būtent toks laipsniškas progresavimas ir lemia, kad katarakta neretai diagnozuojama vėliau, nei galėtų būti“, – aiškina „Hila“ gydytojas oftalmologas P. Rudalevičius.
Kodėl delsimas gali kainuoti daugiau nei tik prastesnį matymą
Katarakta vystosi palaipsniui, todėl prie regėjimo pokyčių žmogus ilgainiui prisitaiko. Tačiau tuo pat metu keičiasi ne tik matymo ryškumas, bet ir jo kokybė – mažėja kontrastas, spalvos atrodo blankesnės, atsiranda jautrumas šviesai. Dėl šviesos sklaidos akyje tampa sunkiau aiškiai matyti detales, ypač sudėtingesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, vairuojant vakare ar esant ryškiems šviesos šaltiniams.
Ilgainiui tai pradeda veikti kasdienį gyvenimą – nuo skaitymo ar darbo kompiuteriu iki orientavimosi aplinkoje. Specialistai ragina į šiuos pokyčius žiūrėti kaip į signalą, o ne kaip į normą.
„Kuo ilgiau laukiama, tuo labiau drumstėja lęšiukas ir tuo sudėtingiau gali būti pasiekti optimalūs gydymo rezultatai. Ankstyvas kreipimasis leidžia ne tik paprasčiau atlikti procedūrą, bet ir tikėtis geresnio regėjimo atkūrimo“, – pabrėžia gydytojas.
Šiuolaikinė operacija: tikslus sprendimas, atkuriantis regėjimo kokybę
Kataraktos gydymas šiandien yra aiškus – vienintelis efektyvus būdas yra operacija, kurios metu natūralus, skaidrumą praradęs lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu, perimančiu jo optinę funkciją.
Tyrimų duomenimis, apie 95 proc. pacientų po šios procedūros reikšmingai pagerėja regėjimas, o daugeliu atvejų jis atsistato iš esmės, jei nėra kitų akių ligų.
„Hila“ centre operacijos atliekamos pažangiausiu metodu – fakoemulsifikacija. Procedūros metu lęšiukas susmulkinamas ultragarsu akies viduje ir pašalinamas per itin mažą pjūvį, o į jo vietą implantuojamas dirbtinis lęšis. Tokia technika leidžia maksimaliai išsaugoti aplinkinius audinius ir užtikrina didelį procedūros tikslumą.
Operacija dažniausiai trunka iki 15 minučių, atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo. Po jos namo galima vykti tą pačią arba kitą dieną, o regėjimas pradeda gerėti gana greitai – galutinis rezultatas stabilizuojasi per kelias savaites.
Dar prieš operaciją kartu su gydytoju aptariamas dirbtinio lęšiuko pasirinkimas. Šiuolaikinės galimybės leidžia jį pritaikyti individualiai – atsižvelgiant į regėjimo poreikius, kasdienę veiklą ir gyvenimo būdą.
„Šiandien kataraktos operacija yra saugi, greita ir itin efektyvi procedūra. Svarbiausia – nelaukti, kol regėjimas ženkliai pablogės, nes laiku priimtas sprendimas leidžia išlaikyti aukštesnę gyvenimo kokybę“, – sako „Hila“ gydytojas oftalmologas P. Rudalevičius.
About the Author
