Karštą vasaros vakarą Italijoje vakarienei suvalgyti gerą porciją gelato – visiškai normalu. Bent jau taip savo vaikystę prisimena virtuvės šefas Federico Meschino. Italijoje gelato niekada nebuvo tik desertas – tai kasdienė kultūros dalis, šeimos ritualas ir vienas iš tų paprastų malonumų, kuriems nereikia ypatingos progos. Būtent todėl italai šiam desertui kelia labai aukštus reikalavimus: svarbu ne tik skonis, bet ir tekstūra, ingredientų kokybė bei pats pojūtis valgant.
F. Meschino sako, kad gelato jam visada reiškė kur kas daugiau nei tiesiog saldų desertą po vakarienės. Tai buvo kasdienis malonumas ir vienas ryškiausių vaikystės skonių, su kuriuo jis užaugo Italijoje. Net ir šiandien būtent gelato jam išlieka vienu stipriausių itališkos maisto kultūros simbolių.
„Man tai ne tik desertas, tai paprastas ir nuoširdus malonumas. Gelato yra vienas iš dalykų, kuriais italai labiausiai didžiuojasi. Todėl matyti, kad ir užsienyje kuriamas aukštos kokybės gelato, man suteikia tikrą džiaugsmą“, – pasakoja Lietuvoje gyvenantis italų virtuvės šefas.
Tikrą gelato galima rasti ne tik Italijoje
Nors gelato ištakos siekia Italiją, pats pašnekovas įsitikinęs, kad šiandien gera gelato kokybė nebėra susijusi tik su geografija. Pasak jo, tikras gelato gali gimti bet kurioje pasaulio vietoje, jei tik kuriamas su pagarba produktui, naudojant kokybiškus ingredientus ir išmanant technologiją.
„Gelato yra tikras tada, kai jis gerai pagamintas – su kokybiškais ingredientais ir teisingomis technologijomis. Jis gali būti sukurtas bet kur ir net pranokti itališką. Geografija negarantuoja kokybės – ją garantuoja meistrystė“, – sako F. Meschino.
Anot jo, būtent meistrystėje ir slypi didžiausias skirtumas tarp tikro gelato ir įprastų ledų. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti panašiai, skiriasi ne tik receptūra, bet ir pati valgymo patirtis. Gelato yra gaminamas lėčiau, į jį patenka mažiau oro, todėl jo tekstūra tampa tankesnė, kremiškesnė, o pats desertas burnoje tirpsta lėčiau. Mažesnis riebumas leidžia skoniams atsiskleisti ryškiau, todėl valgant juntamas ne tiesiog šaltas saldumynas, o pilnavertis desertas.
Ką F. Meschino laiko viena stipriausių Lietuvos pusių?
Gyvendamas Lietuvoje jis pastebi, kad vietinė desertų kultūra per pastaruosius metus labai pasikeitė. Pasak jo, Lietuvos desertų scena tapo daug brandesnė, atviresnė pasaulinėms tendencijoms ir gerokai drąsesnė eksperimentams. Jei anksčiau dominavo gana tradiciniai pasirinkimai, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, ingredientų kokybei ir desertų estetikai.
„Šiandien Lietuvoje matau modernius desertus, naujausias technologijas ir didelį dėmesį ingredientams. Vis dar manau, kad Lietuvoje trūksta tikros itališkos konditerijos, tačiau bendras lygis per pastaruosius metus pakilo įspūdingai“, – sako italas.
Pasak jo, viena stipriausių Lietuvos pusių yra pieno pramonė – būtent tai yra itin svarbus pagrindas kokybiškam gelato. Kokybiškas pienas, grietinėlė ir natūralios žaliavos gali lemti ne mažiau nei pats receptas.
Virtuvės šefas neslepia, kad jis gelato pasirinkimui yra itin reiklus – net Italijoje yra tik kelios vietos, kuriomis jis pasitiki. Todėl paragavęs naujos „Pieno žvaigždžių“ ledų linijos „PASAKA GELATO“, pirmiausia vertino ne pavadinimą ar naujumą, o tai, kas svarbiausia kiekvienam italui – patį skonį: „PASAKA GELATO“ mane iškart sužavėjo kokybės ir skonio pojūčiu. Jau pirmas kąsnis parodė, kad tai gelato, kuriuo galiu pasitikėti – kremiškas, malonios tekstūros ir turtingo skonio. O tai man yra svarbiausias kriterijus“, – sako F. Meschino.
Kaip atpažinti kokybišką produktą?
Virtuvės šefas pabrėžia, kad vartotojui atpažinti gerą gelato nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Pirmasis ženklas – išvaizda. Tikras rankų darbo gelato dažniausiai nėra idealiai lygus ar pernelyg „tvarkingas“ – priešingai, jo žavesys slypi natūraliame netobulume. Taip pat labai svarbi konsistencija: geras gelato turi būti švelnus, bet ne sunkus, kremiškas, tačiau ne per riebus.
Anot F. Meschino, kokybiškame produkte skoniai turi būti aiškūs, natūralūs ir lengvai atpažįstami, be perteklinio saldumo ar dirbtinio poskonio. Jei po deserto burnoje lieka sausumo jausmas, tai dažniausiai signalizuoja apie neteisingą ingredientų balansą.
„Man svarbiausi trys dalykai: kremiškumas, skonis ir balansas. Jei po gelato norisi daug gerti, vadinasi, cukraus ir ingredientų santykis buvo neteisingas. Geras gelato turi būti švelnus, natūralus ir priversti norėti jį ragauti dar ir dar“, – sako pašnekovas.
Būtent tokią patirtį, pasak gamintojų, siekta sukurti ir naujoje „PASAKA GELATO“ linijoje, kuri žymi naują etapą „Pieno žvaigždžių“ desertų asortimente. Produktas buvo kuriamas ne vienerius metus – ieškota ne tik naujų skonių, bet ir tikro gelato pojūčio, kuris prasideda nuo tekstūros ir baigiasi su paskutiniu kąsniu.
Naujojoje „PASAKA GELATO“ linijoje pristatomi šeši skoniai – nuo klasikinių vanilinių ir šokoladinių iki sodresnių ar netikėtesnių derinių: vaniliniai, šokoladiniai, vaniliniai su aviečių įdaru ir jogurtiniu glaistu su aviečių gabaliukais, karameliniai su sūrios karamelės įdaru ir pieninio šokolado skonio glaistu su migdolais, japoniška žalioji arbata mačia su braškių įdaru, bei vasaros uogų skonio gelato su raudonųjų serbentų ir spanguolių įdaru.
About the Author
