„Su permainomis susidurianti Europa turi atsigręžti į demokratinį saugumą, įstatymus, institucijas ir visuomenę, kuri būtų pakankamai stipri ir galėtų apginti savo ateitį“, – sakė Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Berset Vilniaus universitete (VU) vykusioje paskaitoje. Joje jis pristatė Naujojo demokratinio pakto Europai iniciatyvą ir atskleidė, ką daryti su demokratijos smukimu susiduriančiai Europai.
Kokiame pasaulyje norime gyventi?
Kalbėdamas apie pasirinkimus, kuriuos šiuo metu turi daryti Europa, A. Berset pateikė Ukrainos pavyzdį: „Paskutinį kartą būdamas Kyjive lankiausi elektrinėje, kuri elektros energija aprūpina daugiau nei pusę miesto. Šią elektrinę nuolat puola raketos. Joms artėjant paskelbiamas oro pavojus, o ten dirbantys žmonės vos per kelias minutes turi pasiekti slėptuvę.“
Nuėjęs į centrą, iš kurio valdoma elektrinė, jis pamatė mažą plieninę kapsulę. Paklausus, kam ji skirta, paaiškėjo, kad suskambus oro pavojaus signalui bent vienas žmogus turi įlipti į kapsulę ir taip užtikrinti, kad elektrinės darbas būtų tęsiamas. Šis pavyzdys, anot Europos Tarybos generalinio sekretoriaus, parodo Ukrainos atsparumą.
„Išpuoliai prieš Ukrainą tęsiasi, todėl mūsų darbas ten išlieka prioritetas, o tai apima ir atskaitomybę. Atskaitomybė Ukrainai apima daug daugiau nei tik Ukrainą. Tai pasirinkimas, su kuriuo šiuo metu susiduriame – ar norime gyventi pasaulyje, kuriame vyrauja brutalumas, karas, agresija, jėga ir prievarta? Ar vis dėlto norime gyventi pasaulyje, kuriame vyrauja taikūs santykiai, pagarba tarptautinei teisei, dialogas ir atskaitomybė?“ – klausė jis.
Demokratijų silpnėjimas
Atkreipdamas dėmesį į europinių institucijų svarbą, A. Berset pasakojo apie neseniai įvykusius susitikimus su Jungtinės Karalystės, Airijos, Šiaurės Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos atstovais.
„Kyla klausimas – ką bendro turi šios šalys? Jos turi skirtingą istoriją, tačiau vieną bendrą teisinę erdvę. Šios bendros teisinė tvarkos, apimančios 46 valstybes, pagrindą sudaro Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – kalbėjo Europos Tarybos generalinis sekretorius.
Europos žmogaus teisių konvenciją jis vadino įrankiu, formuojančiu Europos šalių veidą: „Konvencija padėjo išlaikyti taiką Šiaurės Airijoje per Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimą. Šis taikos susitarimas tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės dėl Šiaurės Airijos buvo grindžiamas vienu bendru elementu, kurį visi gerbė – Europos žmogaus teisių konvencija.“
Vis dėlto, pasak A. Berset, konvencija šiuo metu yra vis dažniau kvestionuojama, o teismų sprendimai patiria politinį spaudimą. Jis pridūrė pastebintis, viena vertus, didesnį Europos šalių skiriamą dėmesį gynybai, bet kita vertus – demokratijos silpnėjimą žemyne.
„Kas bus po dešimties metų – stiprios kariuomenės, bet silpstančios demokratijos? Ar tai reiškia saugumą – turėti stiprią karinę galią, bet neturėti demokratinių institucijų, galinčių ją kontroliuoti? Tai klausimas, kurį taip pat turime sau užduoti“, – kalbėjo A. Berset.
„Visa tai sakau ne tam, kad sumenkinčiau šalių pastangas ginkluotis. Aš tik noriu parodyti, kodėl taip svarbu investuoti į demokratines vertybes ir demokratinius principus. Štai kodėl Naujasis demokratijos paktas Europai yra kur kas daugiau nei tik graži iniciatyva bendrame peizaže. Jis yra esminis mūsų stabilumui šiame pasaulyje“, – tvirtino Europos Tarybos generalinis sekretorius.
Baltijos kelias – pamoka, kurios reikia Europai
Apibendrindamas A. Berset teigė manantis, kad ilgalaikis saugumas prasideda nuo institucijų, kuriomis žmonės gali pasitikėti, ir demokratijų, kurios gali atlaikyti spaudimą.
„Demokratinis saugumas saugo žmones ir demokratiją, nes užtikrina, kad valdžia būtų atskaitinga demokratijai, žmogaus teisėms ir teisės viršenybei. Visi šie dalykai peržengia senąją skirtį tarp vadinamųjų kietojo ir minkštojo saugumo“, – sakė Europos Tarybos generalinis sekretorius.
Anot jo, kietasis saugumas suvokiamas kaip karinė galia, o minkštasis kreipia dėmesį į švietimą, institucijas, demokratiją: „Skirties tarp kietojo ir minkštojo saugumo turėtų nelikti. Šiandien mums reikia visapusiško požiūrio į demokratinį saugumą. Tai reiškia nepriklausomus teismus, skaidrius rinkimus ir laisvą žiniasklaidą. Bet tai taip pat reiškia gebėjimą kovoti su tokiomis grėsmėmis kaip kibernetinės atakos, terorizmas ir manipuliavimas informacija bei kišimasis.“
Pasak A. Berset, tokia demokratinio saugumo koncepcija yra užkoduota Naujajame demokratiniame pakte Europai. Šios iniciatyvos siekis – atkurti pasitikėjimą institucijomis ir sustiprinti demokratinį atsparumą.
Galiausiai jis sakė, kad Europa neturi rinktis tarp saugumo ir demokratijos: „Lietuviai tai žino iš istorijos – turiu omenyje Baltijos kelią. 1989 m., likus keliems mėnesiams iki Berlyno sienos griūties, pasaulis išvydo kai ką nepaprasta. Tuo metu du milijonai žmonių trijose Baltijos valstybėse susikibo rankomis. Žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino, daugiau nei 600 kilometrų ilgio. Slaptasis paktas buvo padalijęs šias šalis, tačiau jų žinia buvo aiški: mes prisimename, ir mūsų ateitis nebus sprendžiama be mūsų. Manau, kad būtent tai ir yra pamoka, kurios šiandien reikia Europai.“
Po paskaitos vykusios diskusijos metu A. Berset atsakė į studentų ir kitų VU bendruomenės narių klausimus apie žmogaus teises, tarptautinę teisę, demografijos ir kartų iššūkius, Europos ir JAV santykius. Paskaitoje dalyvavo ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
„Simboliškai tuoj po Europos dienos su A. Berset kalbėjome apie Europos patirtis ir stiprybes, kurių nemato ar sąmoningai neįvertina Europos projekto kritikai. Europos galimybė ir sugebėjimas nuolat iš naujo save apmąstyti, kritiškai apklausti ir iš pradžių gerai apgalvoti, o po to veikti visuomet buvo stiprybė ir atsakymas į iššūkius“, – sakė VU rektorius.
About the Author
