Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda dairytis bilietų, nakvynės ir maršrutų, tačiau prieš tai darant, reikėtų atsakyti į svarbų klausimą – kiek pinigų galima skirti atostogoms, kad po jų nereikėtų veržtis diržų? Pasak banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, pakanka poros taisyklių, kad galima būtų apsiskaičiuoti optimalų atostogų biudžetą.
„Saugiausia atostogų biudžetui skirti sumą, kurią galima sukaupti iš laisvų pajamų, neliečiant būtinojo rezervo, nevėluojant su įsipareigojimais ir nemažinant ilgalaikio taupymo. Jei po kelionės tenka skolintis, pristabdyti svarbius finansinius tikslus ar kelis mėnesius taisyti biudžetą, vadinasi, atostogoms skirta per daug“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Pirmiausia – įsivertinti visas išlaidas
Pasak jos, planuojant atostogas svarbu galvoti ne tik apie bilietus ir nakvynę. Į biudžetą reikėtų įtraukti ir transporto išlaidas, maitinimą, draudimą, lankytinas vietas, smulkias kasdienes išlaidas bei rezervą nenumatytiems atvejams. Net ir renkantis „viskas įskaičiuota“ paketą verta pasitikrinti, kas tiksliai įeina į kainą.
„Žmonės neretai planuoja tik didžiąsias sumas, o smulkesnes palieka „kaip nors“. Tačiau būtent jos gali smarkiai išauginti galutinę kelionės kainą. Kuo realistiškiau įsivertinami visi kaštai, tuo lengviau pasirinkti tokį atostogų variantą, kuris atitinka ne tik norus, bet ir galimybes“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Paprasta formulė
Vienas paprasčiausių orientyrų planuojant biudžetą – tai vadinamoji 50-30-20 taisyklė. Ji numato, kad apie 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms: paskolos, mokesčiai, maistas, transportas. Dar 30 proc. – norams: pramogos, sporto klubas, prenumeratos, valgymas restoranuose ir kavinėse. Likę 20 proc. – taupymui ir ilgalaikiams finansiniams tikslams. Atostogos patenka į „norų“ kategoriją, todėl jos turėtų tilpti į tą biudžeto dalį.
Pavyzdžiui, jei žmogus per mėnesį gauna 1 500 Eur į rankas, „norams“ teoriškai gali skirti iki 450 eurų. Tačiau jei didelę šios sumos dalį jau sudaro kitos kasdienės nebūtinos išlaidos, atostogoms lieka tik tai, kas iš tiesų dar nebuvo išleista.
„Jei po būtinųjų išlaidų, taupymo ir kitų nebūtinų pirkinių žmogus gali atsidėti po 150 eurų per mėnesį, o iki kelionės liko šeši mėnesiai, saugus atostogų biudžetas būtų apie 900 eurų. Jei keliaujama dviese ir abu gali atsidėti po tiek pat, bendras biudžetas siektų jau apie 1 800 eurų“, – sako dr. D. Kolmatsui.
5 proc. metinių pajamų
Ji priduria, kad norintys tikslingiau atsidėti atostogoms gali naudoti ir dar vieną taisyklę – poilsiui skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų į rankas. Konservatyvesnis variantas, artimesnis 5 proc., labiau tinka tiems, kurie turi paskolų, mažesnį rezervą ar nestabilesnes pajamas. Didesnė riba labiau tinka tiems, kurie turi sukaupę finansinę pagalvę, neturi brangių skolų ir atostogas laiko vienu iš savo prioritetų.
„Ši riba nėra universali, tačiau ji padeda pasitikrinti, ar planuojant biudžetą neperlenkiama lazda. Jei žmogus turi tvirtą finansinį pagrindą, atostogoms gali skirti daugiau. Tačiau jei dar tik kaupiamas rezervas, yra svarbių finansinių įsipareigojimų ar kitų didelių tikslų, saugiau laikytis nuosaikesnio varianto“, – teigia dr. D. Kolmatsui.
Atostogos – svarbu, finansinė ramybė – dar svarbiau
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad atostogų metu žmonės yra linkę atlaisvinti asmeninių finansų vadeles. Dėl to svarbu ne tik atsakingai susiplanuoti biudžetą, bet ir jo laikytis jau išvykus. Tam padeda iš anksto nusistatytos ribos atskiroms kategorijoms, pavyzdžiui, kiek bus skiriama maitinimui, pramogoms ar spontaniškiems pirkiniams.
„Geros atostogos nebūtinai turi būti brangios. Geriausios dažniausiai būna tos, po kurių nereikia gailėtis dėl pinigų ar kelis mėnesius skaičiuoti kaip kompensuoti per dideles išlaidas. Jei atostogoms nepavyksta sukaupti iš anksto, tai dažniausiai signalas ne atsisakyti poilsio apskritai, o rinktis kuklesnį variantą arba kelionę suplanuoti vėliau“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
About the Author
