Lietuvos darbo rinkoje – atvėsimo signalai. Bendras metinis užimtumo augimas privačiame sektoriuje 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį sulėtėjo iki vos 0,3 proc., o kai kuriose veiklos srityse toliau fiksuojamas darbuotojų mažėjimas. Nepaisant to, didžioji dauguma gyventojų savo darbo vieta jaučiasi užtikrinti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Darbo rinkos lėtėjimas pirmiausia juntamas pramonėje
Apie darbo rinkos lėtėjimą rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys – šių metų pirmąjį ketvirtį 26 šalies įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 1205 darbuotojus – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
2026 m. kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo 6,6 proc., nors viso pirmojo ketvirčio dinamika dar išliko pozityvi.
Nerimo ženklų netrūko ir prasidėjus antrajam ketvirčiui – vien balandį apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus Užimtumo tarnybą informavo 12 įmonių, pranešusių apie 514 numatomų atleisti darbuotojų. Daugiausia grupės darbuotojų atleidimų šiemet registruota apdirbamosios gamybos sektoriuje, kur jau įspėta apie 800 darbuotojų.
„Pramonės įmonėse situacija šiuo metu sudėtingiausia – darbuotojų skaičius čia mažėja sparčiausiu tempu nuo 2010 m. pabaigos, fiksuojant 3,1 proc. kritimą. Šią tendenciją lemia išaugę darbo kaštai, mažėjantis konkurencingumas ir vangus euro zonos pramonės aktyvumas. Papildomą spaudimą taip pat sukelia išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos apribojimus bei tarifus“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apie didėjantį verslo atsargumą leidžia spręsti ir laisvų darbo vietų struktūra. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovą laisvų darbo vietų skaičius per metus padidėjo 13 proc., tačiau sparčiausiai augo terminuotų darbo vietų segmentas – tokių pasiūlymų skaičius padidėjo 18 proc., kai neterminuotų darbo vietų – tik 7 proc.
„Kai įmonės dažniau renkasi terminuotas darbo vietas, tai paprastai rodo didesnį neapibrėžtumą dėl ateities užsakymų ir atsargesnį požiūrį į ilgalaikį darbuotojų samdymą“, – pažymi A. Izgorodinas.
Priversti didinti produktyvumą
Ekonomisto vertinimu, augant darbo kaštams, gamybos įmonės aktyviai investuoja į produktyvumo didinimą ir automatizaciją. Nors tokios investicijos ilgainiui gerina darbo efektyvumą, trumpuoju laikotarpiu jos mažina darbuotojų poreikį, o tai sukuria struktūrinį spaudimą darbo vietoms.
Šios tendencijos stebimos ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kur darbuotojų skaičius išlieka 14 proc. mažesnis nei prieš pandemiją.
„Prekybos įmonės, kaip ir pramonės sektoriuje, orientuojasi į efektyvumo didinimą, siekdamos kompensuoti augančius kaštus. Tai keičia darbo rinkos struktūrą – mažėja žemos kvalifikacijos darbo vietų ir didėja technologinių sprendimų svarba kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, diegiant savitarnos kasas ar automatizuotus sprendimus“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, spartus minimalios mėnesinės algos augimas pradeda turėti stiprų neigiamą poveikį darbo vietų statistikai tuose sektoriuose, kurie dėl to tiesiogiai praranda konkurencingumą bei yra priversti investuoti į produktyvumo didinimą.
Informacinių technologijų (IT) sektorius, ilgą laiką buvęs vienas sparčiausiai augančių, taip pat rodo lėtėjimo ženklus. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį darbuotojų skaičius šiame sektoriuje augo tik 1,5 proc. – lėčiausiai nuo 2018 m. vidurio. Prie to prisideda dirbtinio intelekto sprendimų plėtra, po pandemijos išsikvėpęs augimas bei sumažėję užsienio investicijų srautai.
Gyventojai nerimo nejaučia
Vis dėlto „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad Lietuvos darbuotojų vertinimai dėl darbo vietos stabilumo išlieka gana pozityvūs. 46,7 proc. respondentų nurodo manantys, kad jų darbo vieta yra stabili, o tai signalizuoja apie vis dar pakankamai tvirtą pasitikėjimą darbo rinka, nepaisant lėtėjančių makroekonominių rodiklių.
Nors dalis gyventojų įžvelgia tam tikrą riziką – beveik ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad jų darbo vietos stabilumas gali būti pažeidžiamas, – jie nejaučia tiesioginio nerimo dėl darbo praradimo.
„Ryškesnių nesaugumo požymių kol kas nematome – tik 4,6 proc. respondentų baiminasi, kad gali netekti darbo, o 2,5 proc. vertina šią riziką kaip didelę. Tai leidžia daryti išvadą, kad sisteminės atleidimų bangos lūkesčių visuomenėje šiuo metu nėra, o situaciją darbo rinkoje gyventojai vertina pakankamai gerai“, – pastebi A. Izgorodinas.
Pasak jo, nors užimtumo didėjimas Lietuvoje yra sulėtėjęs, išdirbtų darbo valandų augimas rodo, kad įmonės kol kas negalvoja apie didesnę atleidimų bangą.
„Citadele“ bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje sieks tiek pat kaip ir pernai – 6,9 proc.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
