Dar prieš prasidedant šiems metams teigėme, kad 2026 metai veikiausiai bus kupini siurprizų pasaulio ekonomikai. Pirmi keturi mėnesiai aiškiai parodė, kad vienas problemas keičia kitos. Dėl beveik uždaryto Hormuzo sąsiaurio šoktelėjusios naftos bei kitų su energetika susijusių produktų kainos nulėmė didesnę infliaciją, aukštesnes palūkanų normas ir dar labiau išaugusią nežinią, ko gyventojams ir verslui tikėtis toliau. Tiesa, Lietuvoje iš II pakopos pensijų fondų atsiimti pinigai laikinai užglaistys atsirandančias duobeles. Išlaikome ankstesnę realaus Lietuvos BVP pokyčių 2026 ir 2027 metais prognozę, nors infliacijos prognozės reikšmingai padidėjusios. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 94-as numeris – čia.
BVP augimo prognozė vėl nekeičiama
Išlaikome savo ankstesnę prognozę, kad šiemet realusis BVP pokytis sieks 3,2 proc., o 2026 m. augimas sulėtės iki 2,1 procento. Nors sumažinome pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos augimo prognozę, jau žinome, kad per ketvirtį atsiimtų pinigų iš II pakopos pensijų fondų suma viršijo mūsų prielaidas ir tų pinigų įtaka ekonomikai bus didesnė, negu prognozavome prieš ketvirtį. Latvijos šių metų ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 2,3 iki 2,2 proc., Estijos nuo 2,7 iki 2,5 procentų.
Dažnai viešojoje erdvėje galima išgirsti komentarus, kad Lietuvos ekonomika pirmyn juda tik dėl vidaus vartojimo, ir mūsų eksportuotojų konkurencingumas mažėja. Tačiau reikia priminti, kad praėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 2,9 proc. ir ją į priekį varė ne vidaus vartojimas, bet eksportas ir investicijos. Šių metų pirmą ketvirtį metinis BVP ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,5 proc., tačiau nemažą įtaką tam darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip šaltesni ir nepalankesni orai statybų sektoriui negu 2025 m.
Žinoma, antrą ketvirtį vidaus vartojimas bus tas veiksnys, dėl kurio metinis BVP pokytis laikinai pasieks 4 proc., tačiau neišvengiamai vėlesniais ketvirčiais ištiks neigiami padariniai – tai atspindi ir SEB 2027 m. BVP prognozė. Nuo metų pradžios iš II pakopos pensijų fondų pasitraukusius asmenis pasiekė 3,2 mlrd. eurų (įtraukiant ir tuos, kurie atsiėmė dėl sunkios sveikatos būklės ir tuos, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 5 metai). Darome prielaidą, kad iki 2026 metų pabaigos pasitrauksiančių gyventojų sąskaitos dar pasipildys 0,6 mlrd. eurų, ir iš viso bus pasitraukę iki 50 proc. kaupiančiųjų. Tiesa, nuo 60 iki 50 proc. sumažinome prielaidą, kiek tų lėšų dar šiemet bus išleista vartojimo prekėms ir paslaugoms. Viso to įtaka šiemet gali siekti bent 0,8 proc. Lietuvos BVP.
Vartotojų lūkesčiai Lietuvoje nuo kovo mėn. pajudėjo stipriau žemyn ir tai nestebina, matant didesnės infliacijos ir aukštesnių palūkanų normų tendenciją. Tikėtina, kad gyventojų lūkesčiai mažės dar labiau, ypač tų, kurie jau bus išleidę atsiimtus II pakopos pensijų fondų pinigus.
Metinė infliacija tik įsibėgėja
Sausį ir vasarį dėl šaltų orų infliacija Lietuvoje buvo kiek didesnė, negu tikėjomės, o prasidėjus karui Irane ir šoktelėjus degalų kainoms, esame priversti padidinti infliacijos prognozę nuo 3,3 iki 5,7 proc., kitų metų – nuo 3 iki 3,5 procentų. Tokia prognozė remiasi prielaida, kad laivų srautas Hormuzo sąsiauriu gegužę pradės atsigauti ir degalų kaina tarptautinėje rinkoje nebebus didesnė, negu buvo balandžio pradžioje. Kuo ilgiau Hormuzas liks uždarytas, tuo infliacija bus didesnė, palyginti su dabartine SEB prognoze. Bet jau dabar aišku, kad kainos Lietuvoje padidės dėl brangstančių prekių gamybos medžiagų ir komponentų kainų. Tiesa, šios kainų tendencijos nėra išskirtinės Lietuvai ar mūsų regionui, kaip tai buvo energetinės krizės metu 2022 metais. Be to, dabartinio energetikos kainų šuolio įtaka galutinei infliacijai Lietuvoje ir pasaulyje turėtų būti mažesnė, nes priešingai negu 2022 metais, nėra tokios stiprios paklausos, kaip buvo tuo metu. Apskritai, Lietuvos verslas pastaraisiais metais sėkmingai išnaudoja didelius pasaulio ekonomikos svyravimus, todėl nereikėtų stebėtis, kad ir šįkart laimėtojų bus.
Augančios medžiagų kainos kelia daugiau streso ir statybos rinkoje. Šiemet planuojamas ne mažesnis negu pernai investicijų pokytis, tačiau didėja rizika, kad įtampos šiame sektoriuje bus gerokai daugiau. Be to, pradėjusios augti palūkanų normos ir dar padidėjęs neapibrėžtumas vėl pradės daryti neigiamą įtaką privačioms verslo investicijoms.
Būsto rinka Lietuvoje per pirmus keturis mėnesius išliko labai aktyvi, tačiau augimas, palyginti su praėjusiais metais, liko minimalus. Per metus būsto sandorių skaičius buvo tik 2 proc. didesnis negu pernai. Tai yra vis rimtesnis ženklas, kad aktyvumas būsto rinkoje yra pasiekęs piką. Tiesiog būsto kainos pastaruoju metu augo pernelyg sparčiai ir galimybės įpirkti būstą gerokai suprastėjo. Žinoma, sandorių skaičius artimiausiais mėnesiais liks istoriškai didelis, bet spartesnio pardavimų augimo nebeturėtume tikėtis.
Darbo užmokestis šiemet augs lėčiau
Darbo rinkoje toliau ganėtinai stabilu nepaisant šiemet gerokai pagausėjusių pranešimų apie grupinius atleidimus. „Sodros“ duomenys apie atleidžiamus asmenis ar Užimtumo tarnybos pateikiami statistiniai duomenys nerodo, kad šiemet būtų padidėjęs atleidžiamų asmenų skaičius. Darbuotojų skaičius kovą buvo 0,3 proc. didesnis negu pernai. Prognozuojame, kad nedarbo lygis šiemet liks toks pat, kaip ir pernai – 6,9 procento. Greičiausiai struktūrinės problemos darbo rinkoje nemažės ir nedarbas artimiausiais metais nesitrauks.
Naujausi „Sodros“ mėnesio duomenys pagrindžia mūsų ankstesnę prognozę, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs lėčiau negu pernai. Todėl nekeičiame 7,7 proc. vidutinės mėnesio algos prieš mokesčius augimo šiemet prielaidos. Kitąmet prognozuojame 7 proc. algų augimo prognozę. Trišalėje taryboje jau prasidėjo derybos dėl minimalios mėnesio algos nustatymo kitiems metams. Manome, kad būtų racionalu ją didinti maždaug 7 procentais.
Prastinamos JAV ir euro zonos ekonomikos augimo prognozės
Dėl šoktelėjusių degalų ir kitų energetikos produktų kainų neišvengiamai tenka karpyti euro zonos šalių BVP prognozę. SEB ekonomistai sumažino šių metų realiojo BVP augimo prognozę nuo 1,2 iki 0,8 proc., kitų metų – nuo 1,4 iki 1,3 procentų. Vidutinės metinės infliacijos prognozė šiais metais padidinta nuo 1,6 iki 2,9 procentų. Manome, kad Europos Centrinis Bankas padidins bazines palūkanų normas artimiausio posėdžio birželį metu 0,25 proc. punktais. Tokį sprendimą Centrinio Banko vadovai veikiausiai aiškins norėdami riboti augančius infliacinius lūkesčius. Tiesa, jeigu dar artimiausiomis dienomis visgi laivų eismas Hormuzo sąsiauriu pradėtų stipriau atsigauti, tai dar galėtų sustabdyti ECB nuo sprendimo didinti palūkanų normas.
JAV 2026 metų BVP augimo prognozė sumažinta minimaliai – nuo 2,3 iki 2,1 procento. Investicijos į dirbtinį intelektą ir skatinančioji fiskalinė politika padeda ir toliau turėtų saugoti ekonomiką nuo didesnių neigiamų pokyčių. Užsienio prekybos politika bent labai trumpam tapo labiau prognozuojama. Tiesa, infliacija dėl energetikos kainų augimo didės ir JAV. SEB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija šalyje bus 3,5 procento. Prieš ketvirtį prognozuotas 2,4 proc. vartojimo kainų padidėjimas 2026 m. Manome, kad JAV federalinio rezervo sistema (FED) šiemet palūkanų normas mažins vieną kartą ir metų pabaigoje jos sieks 3,25–3,5 procentus. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti šiek tiek stipresnis ir siekti apie 1,22 JAV dolerio.
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
About the Author
