Ar įmanoma įsivaizduoti šiuolaikinį pasaulį be pažangių medžiagų, modernių technologijų ar globalių aplinkos apsaugos iššūkių sprendimų? Už viso to slypi chemija ir chemijos inžinerija – vienos svarbiausių modernios ekonomikos varomųjų jėgų. Vien Europoje chemijos pramonė generuoja apie 635 mlrd. eurų apyvartą ir užtikrina daugiau nei 1,2 mln. darbo vietų.
„Europos chemijos sektorius užima reikšmingą vietą pasaulio ekonomikoje ir nuosekliai auga. Tai ketvirtas pagal dydį gamybos sektorius, kuriame 29 tūkst. įmonių yra sukūrusios 1,2 mln. tiesioginių darbo vietų, o dar 19 mln. darbo vietų palaikoma visose tiekimo grandinėse“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) docentė dr. Odeta Baniukaitienė.
Lietuvoje šis sektorius taip pat išlieka strategiškai svarbus – prisideda prie eksporto ir inovacijų plėtros: chemijos produktai šalyje sudaro apie 14 proc. eksporto ir generuoja apie 10–15 proc. nuo BVP ir bendro eksporto.
„Lietuvoje veikia apie 800 chemijos įmonių, kurios kuria, gamina, tiekia ir tvarko chemines medžiagas. Šis sektorius šalyje išlaiko stabilų darbuotojų skaičių ir pardavimų apimtis, o jo sukuriama pridėtinė vertė siekia milijardus eurų“, – teigia O. Baniukaitienė.
Pavyzdžiui, 2022 m. Lietuvoje buvo pagaminta chemijos pramonės gaminių už 4,09 mlrd. eurų, papildomai guminių bei plastikinių gaminių – už 1,62 mlrd. eurų.
Sektorius, turintis didelį potencialą
Skaičiai atspindi ne tik sektoriaus mastą, bet ir jo kompleksiškumą. Už kiekvieno produkto – nuo vaistų, kosmetikos, implantų iki pažangių saulės elementų – slypi skirtingų sričių specialistų darbas. Nors chemija ir chemijos inžinerija dažnai minimos kartu, jų vaidmenys šiame procese skiriasi.
Chemijos srities specialistai tiria medžiagų sandarą, savybes ir cheminių reakcijų mechanizmus, sintetina naujus junginius, vertina jų praktinio taikymo galimybes. Chemikai aktyviai dalyvauja inovatyvių produktų (pvz., vaistų, kosmetikos, medicinos priemonių, saulės elementų, nanodangų ir kt.) kūrime ir jų gamybos procesuose.
Tuo tarpu chemijos inžinerijos specialistai kuria ir diegia naujas technologijas, atsižvelgiant į keliamus darbo saugos, aplinkosaugos, ekonominius ir etinius reikalavimus. Šie specialistai vertina gamybos procesų efektyvumą, optimizuoja technologinius procesus bei užtikrina, kad cheminiai produktai atitiktų kokybės standartus.
Tačiau greitai augantis chemijos pramonės sektorius lemia tai, kad sparčiai auga tiek aukštos kvalifikacijos chemijos, tiek chemijos inžinerijos sričių specialistų poreikis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Remiantis naujausia Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, profesijos, susijusios su chemijos ir pažangiųjų medžiagų pramone, yra augančios paklausos, o chemijos pramonės sektorius turi vieną didžiausių potencialų inovacijoms ir naujų technologijų diegimui.
„Esminėmis darbuotojo savybėmis, kurios bus itin reikalingos artimoje ateityje, ataskaitoje įvardijamas analitinis, inovatyvus bei kritinis mąstymas, kompleksinis problemų sprendimas, techninių sistemų analizė ir vertinimas. Todėl aukštesni aplinkosaugos reikalavimai kurs daugiau darbo vietų aukštesnės kvalifikacijos specialistams“, – tikina KTU CTF docentas dr. Andrius Jaskūnas.
Pasak pašnekovų, rinkai reikalingi tarpdisciplininio profilio specialistai, gebantys derinti chemijos, inžinerijos, biologijos, duomenų analizės ir tvarumo žinias bei dirbti greitai kintančiose, inovatyviose aplinkose.
Atliepia kintančios rinkos poreikius
Atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias tendencijas, itin svarbus vaidmuo tenka aukštosioms mokykloms, rengiančioms naujos kartos chemijos ir chemijos inžinerijos specialistus.
Studijų programos turi ne tik atliepti sparčiai besikeičiančius rinkos poreikius, bet ir užtikrinti aukštą studijų kokybę bei tarptautinį pripažinimą. Būtent todėl vis daugiau dėmesio skiriama programų atnaujinimui ir jų akreditacijai.
„Chemija – universali tarptautinė kalba. Gerai parengti chemikai yra konkurencingi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tad jaunas žmogus, šiandien pasirinkęs chemijos studijas, turi plačias ir lanksčias galimybes: nuo gyvybės mokslų iki aukštųjų technologijų ir tvarios pramonės“, – sako KTU CTF profesorė dr. E. Arbačiauskienė.
KTU vykdomos chemijos krypties studijų programos, E. Arbačiauskienės teigimu, atliepia pagrindinių chemijos pramonės įmonių poreikius, tačiau jais neapsiriboja – jos apima organinės sintezės, farmacijos, maisto papildų, medicinos priemonių, buitinės chemijos ir kosmetikos gamybos, naftos gavybos ir perdirbimo, biodegalų, akmens vatos, cemento ir stiklo, poliesterių, dažų, trąšų, dervų bei glaistų gamybos sritis.
„Be to, studijų programos atitinka šiuolaikinės chemijos pramonės transformacijos poreikius, nes jose ugdomos kompetencijos skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto taikymo srityse“, – teigia E. Arbačiauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad universitete taip pat ugdomi ir itin svarbūs minkštieji įgūdžiai: studentai gali dirbti tarpdisciplininėse komandose vykdydami produkto vystymo projektus, pasinaudoti ECIU universitetų tinklo teikiamomis galimybėmis spręsti įmonių pateiktus iššūkius tarptautinėse komandose.
„Dėl šių priežasčių chemijos krypties studijos išlieka strategiškai svarbios ir užtikrina absolventų konkurencingumą besikeičiančioje darbo rinkoje“, – tikina KTU CTF profesorė.
Klimato kaita diktuoja veiklos sritis
Tuo tarpu KTU chemijos inžinerijos krypties studijų programoms vadovaujantis A. Jaskūnas pastebi, kad šios krypties studijas baigusiems specialistams, išmanantiems inžinerinius procesus ir produktų analizės subtilybes, taip pat atsiveria įvairiapusės karjeros galimybės – nuo inžinieriaus, technologo iki vadovo pareigų.
„Studijų metu įgytos kompetencijos, tokios kaip modernių chemijos pramonės produktų kūrimas, technologijų vystymas ir produktų kokybės kontrolė, leidžia užsitikrinti darbo vietą ne tik įvairiose pramonės organizacijose, bet ir vystyti nuosavą verslą, konsultuoti įmones technologinių procesų valdymo ir projektų įgyvendinimo klausimais bei vykdyti mokslo projektus“, – sako jis.
Docento teigimu, vienos iš populiariausių šiuo metu yra su klimato kaita susijusios inovacijų vystymo sritys bei besivystanti nauja sritis – P2X (power to chemicals, liet. elektra į chemines medžiagas).
„Atsižvelgiant į pramonės tendencijas, chemijos inžinerijos srities specialistų poreikis tik didės. Klimato kaitos politika diktuoja populiarėjančias veiklos sritis – tai žalieji energijos šaltiniai, tvarioji inžinerija, anglies dioksido surinkimo metodai, perdirbimas ir žiedine ekonomika paremti sprendimai. Todėl reikalingi specialistai, kurie būtų susipažinę su naujausiomis technologijomis ir gebėtų šiuolaikines problemas spręsti šiuolaikiškais metodais“, – pažymi A. Jaskūnas.
Gauta reikšminga akreditacija
Visai neseniai KTU chemijos ir chemijos inžinerijos krypties studijų programos gavo Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) akreditaciją, reikšmingą tiek pačiai aukštajai mokyklai, tiek studentams bei darbdaviams.
„Tai oficialus patvirtinimas, kad šiose kryptyse vykdomos studijų programos atitinka nacionalinius ir Europos aukštojo mokslo studijų kokybės reikalavimus“, – tikina E. Arbačiauskienė.
SKVC sprendimas dėl studijų krypties programų akreditacijos priimamas vadovaujantis tarptautinių ekspertų parengtomis krypties studijų išorinio vertinimo išvadomis.
„Ši akreditacija užtikrina galimybę toliau vykdyti aukštos kokybės studijas. Kadangi vertinimą atlieka užsienio ekspertai, kurie atsižvelgia į kontekstą tarptautiniu mastu, gauti aukšti įvertinimo balai leidžia manyti, kad ir tarptautinėje arenoje tiek studijų programos, tiek universitetas turi stiprų įvaizdį“, – teigia A. Jaskūnas.
KTU chemijos ir chemijos inžinerijos krypties studijų programos ne tik buvo akredituotos maksimaliam septynerių metų terminui, bet taip pat visos sritys buvo įvertintos labai gerai arba ypač gerai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
About the Author
