Karo Irane sukeltas pasaulinis energijos kainų šokas jau pradeda veikti Europos ekonomiką ir artimiausiais mėnesiais vis labiau atsispindės statybinių medžiagų kainose. Tai didins statybų savikainą ir taps vienu iš veiksnių, galinčių palaikyti nekilnojamojo turto (NT) kainų augimą Baltijos šalyse.
Energijos kainų poveikis statyboms – su kelių mėnesių vėlavimu
Tokie infliacijos komponentai kaip maistas, komunalinės paslaugos ar energetika glaudžiai reaguoja į pasaulinių energijos kainų pokyčius. Tas pats galioja ir statybinėms medžiagoms, tik jų atveju šis poveikis pasireiškia su kelių mėnesių vėlavimu.
„Statybinių medžiagų kainos Lietuvoje į energijos kainų šoką reaguoja su vėlavimu – pirmieji pokyčiai paprastai pasimato po maždaug 4–5 mėnesių. Vis dėlto skirtingi segmentai reaguoja nevienodai, priklausomai nuo gamybos energijos sąnaudų ir tiekimo grandinių“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Greičiausiai brangs energijai imlios prekės
Banko analitikų skaičiavimai rodo, kad greičiausiai – maždaug su 4 mėnesių vėlavimu – į energijos kainų augimą reaguoja trys segmentai. Pirmasis iš jų – stiklo dirbiniai, stalo reikmenys ir kiti namų ūkio gaminiai. Stiklo gamyba yra itin imli energijai, todėl brangstant energetikai sparčiai auga ir galutinė produkto kaina.
Antrasis segmentas – namų ūkio prietaisai, tokie kaip skalbimo mašinos, šildytuvai, oro kondicionieriai, valymo įranga ar smulkūs virtuvės prietaisai. Jų kainas veikia tiek energijai imli gamyba, tiek žaliavų – plieno, aliuminio, vario ar plastiko – brangimas, tiek ir transporto kaštai, kadangi didelė dalis šių prekių importuojama iš Azijos.
Trečiasis segmentas – namų ūkio tekstilė: patalynė, užuolaidos, baldų apmušalai, kilimėliai ar rankšluosčiai. Sintetiniai pluoštai yra naftos chemijos produktai, o net ir natūralių medžiagų gamyba priklauso nuo energijos kainų. Be to, šių prekių gamyba ir transportavimas taip pat yra energiškai imlūs.
„Kainų augimas pirmiausia pasiekia tuos produktus, kurių gamyba ir tiekimas labiausiai priklauso nuo energijos kainų. Tai matome stiklo, buitinės technikos ir tekstilės segmentuose“, – aiškina ekonomistas.
Kodėl baldai ir kasdienės prekės brangs lėčiau
Kiek lėčiau, maždaug po 5 mėnesių, pradeda brangti baldai ir būsto apstatymo prekės. Kainas šiame segmente didina tiek energijai imli gamyba, tiek brangstančios žaliavos, glaudžiai susijusios su naftos ir dujų kainomis.
Vėliausiai, praėjus maždaug 9 mėnesiams, kainų pokyčiai atsispindi kasdienės namų priežiūros prekių ir paslaugų segmente, kuriam priskiriami plovikliai, valikliai, muilai ir kitos trumpalaikio naudojimo prekės bei valymo ir priežiūros paslaugos.
Tai lemia ilgesnės ir sudėtingesnės tiekimo grandinės, periodiškai peržiūrimos kainos prekybos tinkluose bei stipri konkurencija, dėl kurios gamintojai dalį augančių kaštų kurį laiką absorbuoja patys. Be to, paslaugų kainas labiau veikia darbo užmokestis nei tiesioginės energijos sąnaudos.
„Kituose segmentuose kainų augimas pasireiškia lėčiau, nes dalį kaštų gamintojai ir prekybininkai kurį laiką absorbuoja, o kainos vartotojams peržiūrimos palaipsniui. Dėl to baldų ar kasdienių prekių brangimas išryškėja tik po kelių mėnesių“, – pažymi A. Izgorodinas.
Statybų sektorius susiduria su augančiu spaudimu
Anot „Citadele“ banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Baltijos šalims Vaido Žagūnio, augančios statybinių medžiagų kainos tiesiogiai veikia Lietuvos statybų sektorių, kuriam tenka prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
„Kol kas Lietuvos statybų sektoriuje staigių pokyčių dar nematome – projektai vykdomi pagal planą, tačiau rinkoje jau atsiranda daugiau atsargumo. Vystytojai ir investuotojai atidžiau vertina sąnaudas, tiekimo grandines ir naujų projektų pradžios laiką. Jei energijos kainos išliks aukštame lygyje, šis atsargumas gali dar labiau sustiprėti“, – komentuoja jis.
Pasak jo, dalies projektų savikaina auga jau jų įgyvendinimo metu, todėl vystytojai susiduria su pasirinkimu – kiek išaugusių kaštų perkelti į galutinę NT kainą, o kiek jų prisiimti patiems. Tai gali lemti ir atsargesnius sprendimus dėl naujų projektų.
„Esant neapibrėžtumui dėl žaliavų ir energijos kainų, vystytojai linkę konservatyviau vertinti naujas investicijas, ypač didesnės apimties projektuose“, – pažymi V. Žagūnis.
NT kainas vis labiau lemia kaštų pusė
Anot eksperto, augančios statybų sąnaudos neišvengiamai atsispindės ir NT rinkoje.
„NT kainas šiuo metu palaiko ne tik paklausa – vis didesnę reikšmę įgauna ir kaštų pusė. Net ir stabilizuojantis paklausai, auganti statybų savikaina formuoja kainų „grindis“, kurios riboja jų mažėjimą“, – teigia V. Žagūnis.
Be to, anot jo, rinkoje išlieka ir investicinė paklausa – dalis gyventojų NT vis dar vertina kaip vieną patikimiausių būdų apsaugoti santaupas nuo infliacijos. Tai papildomai palaiko kainų augimą.
Prie paklausos prisideda ir iš pensijų fondų atsiimtos lėšos – dalis gyventojų jas naudoja būsto įsigijimui, taip papildomai skatindami NT rinkos aktyvumą.
Remiantis banko prognozėmis, NT kainos Lietuvoje šiemet padidės 7,1 proc.
About the Author
